Viktorija Daujotytė
Daujotýtė Viktorija, Daujotýtė-Pakerenė 1945 10 01Keiniškė (Varnių vlsč.), lietuvių literatūrologė. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1988). Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė (2011; 2007–11 narė korespondentė). 1968 baigė Vilniaus universitetą, 1972–2012 jame dėstė, 1983–85 Lietuvių literatūros katedros vedėja, profesorė (1990).
Viktorija Daujotytė-Pakerienė
Daugiausiai tiria poeziją; literatūrą interpretuoja egzistencinių problemų aspektu. Išleido monografines eseistines knygas Jurgis Baltrušaitis (1974), Janina Degutytė (1984), Su Jurgiu Baltrušaičiu (1994), Šatrijos Raganos pasaulyje (1997), Salomėja Nėris (1999), Raštai ir paraštės: apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą, Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai: kūrybos studija (abi 2003), Salomėja Nėris: fragmento poetika (2004), Žmogus ir jo kalnas: apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską: asmenybės fenomenologija (2005), Šokėja virš liepto per prarają: Onės Baliukonės kūryba, Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną (abi 2008), Arčiau Lietuvos: filologinė Barboros Radvilaitės studija (2010), Tragiškasis meilės laukas: apie Sigitą Gedą (2010), Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai (su M. Kvietkausku, 2011), Sofija (2016), Granas: įtrūkstanti tikrovė: mąstymo apie Romualdą Granauską punktyrai, įrašai (2017), Žemaitė: gyvenimo gramatika, Balsai ir sambalsiai: Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Rimvydas Stankevičius (abi 2019), Žemės keleiviai. Mačernis (2021).
Nemažai dėmesio skyrė moterų kūrybai (knygos Moteriškoji literatūros epistema 1991, Moters dalis ir dalia 1992, moterų literatūros istorija Parašyta moterų 2001).
Parašė eseistinių apmąstymų knygas apie kūrybą Lietuvių filosofinė lyrika (1977), Kas tu esi, eilėrašti? (1980), Lyrikos teorijos pradmenys (1984, mokyklai skirtas variantas Lyrika mokykloje 1995), Lyrikos būtis (1987), Tautos žodžio lemtys. XIX amžius (1990), Kalbos kalbėjimas, Trys sakiniai (abi 1997), Tekstas ir kūrinys (1998), Kultūros šalys ir nuošalės (2000), Esė apie poeziją ir esimą (2001), Sakiniai (2002), Mažoji lyrikos teorija (2005), Sauganti sąmonė: literatūra ir patirtis: Užrašai (2007), Už brūkšnio (2015), Justinas Marcinkevičius, Salomėja Nėris, Alfonsas Nyka-Niliūnas: mintys, pastabos, fragmentai (2016), Lituanistika Lietuvos akivaizdoje, Suklusimai, straipsnių rinkinį Prigimtinės kultūros ratilai (visos 2017), apmąstymų knygas Tarp dviejų: dialogos (2018), Kalbėjimo(si) erčios (2021), Arvydas Šliogeris: „Mano elementorius buvo Homeras“ (abi 2021), Džiaugsmas dienų audime (2022), autobiografinę knygą Kai rašai, nebijai (2024).
Grožinės ir mokomosios knygos
Išleido pokalbių, literatūrinių laiškų knygas Sugrįžęs iš gyvenimo (pokalbiai su M. Martinaičiu, 2013), Vartai į abi puses (pokalbiai su M. Šidlausku 2015). Parašė lietuvių literatūros vadovėlių mokyklai (1992, 1994, su E. Bukeliene, 1989, 1990, 1995), mokomųjų knygų studentams (Apglėbiantis mąstymas: literatūros teorijos mokomoji knyga, Lietuvių literatūros kritika, abi 2007, Asmeniniai kursai: įvadai, laisvi seminarai, paskaitos 2017). Parengė antologiją Lietuvių eilėraštis proza (1987), J. A. Herbačiausko kūrybos rinktinę (1992), pokalbių knygas su J. Degutyte (1996) ir M. Martinaičiu (1998) ir kitas.
Slapyvardžiu Viktorija Daujotė išleido eiliuotų tekstų rinkinį Užrašyta (2014), tarmiškų eiliuotų tekstų rinkinius Balsā ūkūs‘ = Balsai ūkuose (2010), Gīvenu vīna = Gyvenu viena (2012), Tatā pariejau = Tai parėjau (2015), Žīmėni vuobelie = Žieminė obelis (2016), rinktinę Žemaitīnā_= Žemaitynai (2021). Slapyvardžiu Eglė Juozapa išleido romaną Juozapa ir jos seserys (2019).
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1993), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (2001). Gedimino ordino Karininko kryžius (2002). J. Tumo‑Vaižganto premija (2006), G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija (2008), Nacionalinė pažangos premija (2009), Jotvingių premija (2010), Lietuvos mokslo premija (2013).
Daujotė; Pakerienė; -Eglė Juozapa; -Juozapa
L: P. Dabulevičienė Viktorija Daujotytė-Pakerienė: Bibliografija Vilnius 1995.
2271