Viktorijos Žemė

Viktòrijos Žẽmė (Victoria Land), Rytų Antarktidos dalis tarp Wilkeso Žemės ir Rosso jūros (tarp 142° ir 170° rytų ilgumos). Apima Outso ir Jurgio V krantus, Princo Alberto kalnus, Admiraliteto kalnagūbrį. Viktorijos Žemės pietinė riba – ties 78° pietų platumos. Paviršiaus didžiąją dalį dengia ledynas (storis iki apie 2500 m), rytinė dalis kalnuota; didžiausias aukštis – 4163 m (Minto kalnas Admiraliteto kalnagūbryje). Viktorijos Žemėje 1841–1945 buvo Pietų magnetinis polius. Veikė Halletto (Jungtinių Amerikos Valstijų ir Naujosios Zelandijos, 1957–73), Vandos (Naujosios Zelandijos, 1968–95), Leningrado (Rusijos, 1971–91 ir 2007–08) mokslinės stotys. Žemę 1841 atrado J. C. Rosso vadovaujama Didžiosios Britanijos ekspedicija. Pavadinta Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos vardu.