Vlhelmas I (Willem I) 1772 08 24Haga 1843 12 12Berlynas, pirmasis Nyderlandų karalius ir Liuksemburgo didysis kunigaikštis (1815–40). Oraniečių‑Nassau dinastijos. Nyderlandų karaliaus Vilhelmo II tėvas.
1795–1813 dalyvavo antiprancūziškosios koalicijos karuose Prūsijos ir Austrijos kariuomenėje. 1803–06 Šventosios Romos imperijos Nassau‑Oranės‑Fuldos kunigaikštystės, 1806 ir 1813–15 Oranės‑Nassau kunigaikštystės princas. 1815 paskelbtas Nyderlandų karaliumi, kai Vienos kongreso (1814–15) nutarimu prie šios valstybės buvo prijungti Austrijos Nyderlandai (dabartinė Belgija). Rezidavo Hagoje ir Briuselyje. Pripažino visų lygybę prieš įstatymą, plėtė kilmingųjų luomą, bet balsavimo teisę ribojo, provincijos turėjo tik nominalią valdžią (Vilhelmas I šalį valdė centralizuotai), siekė olandų kalbą padaryti valstybine visoje šalyje (tam ypač priešinosi prancūziškai kalbantys valonai), šiaurinėms provincijoms teikė didesnių privilegijų, nes jose vyravo kalvinistai (pats buvo evangelikas reformatas), siaurino katalikų teises (panaikino Katalikų Bažnyčios privilegijas, ją sulygino su kitomis religinėmis bendruomenėmis).
Vilhelmas I (aliejus, 1819, dailininkas Josephas Paelinckas, Nacionalinis muziejus Amsterdame)
Vilhelmas I (aliejus, 1819, dailininkas Josephas Paelinckas, Nacionalinis muziejus Amsterdame)
Skatino industrializaciją, prekybą. Malšino (nesėkmingai) pietinių provincijų sukilimą (Belgijos revoliucija, 1830), 1839 pripažino Belgiją nepriklausoma valstybe. 1839–40 ir Limburgo kunigaikštystės kunigaikštis. 1840 atsisakė sosto sūnaus Vilhelmo II naudai.