Vilhelmas II

Vilhelmas II

Vlhelmas II (Wilhelm II) 1859 01 27Berlynas 1941 06 04Doorno dvaras (prie Doorno miesto, Utrechto provincija), Prūsijos karalius (1888–1918), Vokietijos imperatorius (1888–1918). Generolas majoras (1888). Paskutinis Hohencolernų dinastijos monarchas. Frydricho III sūnus, Vilhelmo I ir Viktorijos vaikaitis.

Gimė su trumpesne kaire ranka. Nuo 1877 (su pertraukomis) tarnavo kariuomenėje. 1877–79 Bonos universitete studijavo teisę, ekonomiką, istoriją. Abu sostus paveldėjo iš tėvo Frydricho III, kuris valdė tik 3 mėn. (1888). 1890 dėl nesutarimų priėmė O. E. L. von Bismarcko atsistatydinimą. 1890 leido veikti Vokietijos socialdemokratų partijai. Stiprino darbininkų socialinės apsaugos sistemą, rūpinosi kariuomene; Vilhelmo II valdymo laikotarpiu Vokietijos kariuomenė pagal karių skaičių ir parengimą tapo galingiausia Europoje. 20 a. pradžioje inicijavo karo laivyno, kuris nenusileistų Didžiosios Britanijos karo laivynui, statybą.

Vilhelmas II

Užsienio politikoje rėmėsi Trilype sąjunga. Vienas Pirmojo pasaulinio karo, kurį Vokietija pralaimėjo, iniciatorių. Per Vokietijos lapkričio revoliuciją nuverstas. 1918 11 pasitraukė į Olandiją ir 1919 apsigyveno Doorno dvare. Versalio taikos sutartimi (1919) apkaltintas karo nusikaltimais, bet Olandijos vyriausybė atsisakė jį išduoti. 1926 Prūsija Vilhelmui II sugrąžino visas žemes, kurių jis neteko per revoliuciją.