Vlhelmas III Oraniẽtis (olandų k. Willem III van Oranje, anglų k. William III of Orange) 1650 11 14Haga 1702 03 19Londonas, Oranės (dabar Vaucluse’o departamentas, Prancūzija) kunigaikštis, Nyderlandų valdovas (1672–1702), Anglijos, Airijos (Vilhelmas III) ir Škotijos (Vilhelmas II) karalius (1689–1702). Oraniečių‑Nassau dinastijos.
1672 Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV padedamas Nyderlanduose pašalino Oraniečiams priešišką pirklių valdžią, iš tėvo Nyderlandų kunigaikščio Vilhelmo II paveldėjo štathalterio pareigas ir gavo admirolo laipsnį. 1674 sudarė taiką su Anglija, įsitraukė į koaliciją prieš Prancūziją. 1677 vedė Anglijos, Škotijos ir Airijos karaliaus (kataliko) Jokūbo II dukterį Mariją. 1688 Vilhelmas III Oranietis (protestantas), kviečiamas protestantų opozicijos, su kariuomene išsikėlė Anglijoje ir su jos kariuomene privertė Jokūbą II pasitraukti į Prancūziją. 1689 Anglijos parlamentas Vilhelmą III Oranietį (su žmona) paskelbė karaliais; su ja (Marija II) valdė iki jos mirties 1694. 1690 Vilhelmas III Oranietis laimėjo Boyne’o mūšį Airijoje, jame Jokūbas II bandė atgauti Anglijos sostą.
Vilhelmas III Oranietis (aliejus, tarp 1680 ir 1710, dailininkas W. Wissingas, Nacionalinis muziejus Amsterdame)
Po mūšio už Jokūbo II palaikymą Airijos katalikai buvo nubausti: jų žemės konfiskuotos ir išdalytos Anglijos kariams ir Vilhelmo III Oraniečio valdininkams, kurie tapo žemvaldžiais (lendlordas). Vilhelmas III Oranietis siaurino katalikų teises. 1694 įsteigė Anglijos banką. Buvo nustatytas parlamento 3 m. terminas, keliami mokesčiai karinėms išlaidoms, pagerintos sąlygos spaudai. Po Vilhelmo III Oraniečio mirties karaliaus sostą paveldėjo Marijos II sesuo Ona.
Vilhelmas III; Vilhelmas II