Vilijámpolė, Kauno miesto vakarinė dalis prie Nemuno ir Neries santakos; priklauso Vilijampolės seniūnijai. Pro Vilijampolę eina Via Baltica automobilių magistralė; tiltas per Nerį jungia Vilijampolę su Senamiesčiu. Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1932). Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia (pastatyta 1994). Ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, Kauno kartų namai (įkurti 1996). Biblioteka (nuo 1960). Žydų kapinės. Muziejus Atominis bunkeris (įsteigtas 2012). Vakaruose prie Nemuno yra Vilijampolės futbolo maniežas. Vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai.

Vilijampolės panorama (2023)

Istorija

Vienas seniausių Kauno priemiesčių, kaip privatus miestelis kūrėsi 17 a. viduryje: Vilijampolės žemes valdantys Radvilos čia apgyvendino vietinių ir užsienio pirklių, amatininkų. 18 a. antroje pusėje Vilijampolėje (dar vadinta Slabada) įsikūrė daug iš Kauno išvarytų žydų, 1774 pastatyta mūrinė sinagoga, 1882–1941 veikė ješiva (1920 buvo daugiau kaip 500 mokinių).

1791 Vilijampolė gavo turgaus ir 4 prekymečių privilegiją. 18–19 a. buvo prekybos ir sielių plukdymo punktas, veikė prekių sandėliai. Per 1830–1831 sukilimą Vilijampolę buvo užėmę sukilėliai, gyventojai juos rėmė ginklais, pinigais, maistu. 19 a. antroje pusėje sparčiai augo: 1861–62 buvo apie 3000, 1897 – 9400 gyventojų. 1892 miestelis sudegė. Iki I pasaulinio karo čia veikė R. Volfo alaus darykla (įkurta 1863), Finkelšteino degtukų fabrikas (įkurtas 1868). Pradėjus įrengti karinius įtvirtinimus apie Kauną (1882–1915) Vilijampolėje uždrausta statyti civilinius pastatus. 1919 Vilijampolė prijungta prie Kauno. Lietuvai atkūrus valstybę (1918) čia kūrėsi pramonė, veikė 3 pradinės mokyklos, amatų mokykla. 1936 įkurta Veterinarijos akademija. Per nacių Vokietijos okupaciją (1941–44) Vilijampolėje veikusiame Kauno gete kalinta iki 30 000 žydų.

paminklinis akmuo, skirtas buvusiai Kauno geto vartų vietai pažymėti

1950–55 Vilijampolė buvo Vilijampolės rajono centras. Sovietmečiu pastatyta nemažai gamyklų (gelžbetoninių gaminių fabrikas, Dailės kombinatas, siuvimo fabrikas Dubysa ir kiti). Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma jų buvo uždarytos.

-Slabada

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką