Vilius Puronas
Purõnas Vilius 1947 02 11Panevėžys, lietuvių dizaineris. 1971 baigė Lietuvos dailės institutą (pramoninės dailės specialybę). Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1984), Lietuvos dizainerių sąjungos (nuo 1987), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (nuo 2005) narys. 1987–95 ir 2007–16 Lietuvos dizainerių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, nuo 2007 šios sąjungos valdybos narys. Aktyvus visuomeninių organizacijų veiklos iniciatorius ir dalyvis.
Darbinė veikla
1973–92 Šiaulių miesto vyriausiasis dailininkas. Leidyklos Momentas (veikė 1990–93) įkūrėjas. 1990–94 Šiaulių miesto tarybos deputatas. 1994–2004 reklamos įmonės UAB Neuwerbung vadovas. 2000–08 Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros, 2008–11 Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo administravimo katedros dėstytojas. 2004–12 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas, dizaineris. 2012–15 VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centro projektų vadovas, Šiaulių profesinio rengimo centro lektorius.
Kūryba
Dizainerio kūrybos pagrindinė sritis – funkcinis ir dekoratyvinis miesto dizainas.
V. Puronas. Laikrodis Gaidys Šiauliuose (1974)
V. Purono (su kitais) projektuotas Vilniaus gatvės Šiauliuose pėsčiųjų bulvaras
Infrastruktūros dizainas. Su bendraautoriais sukūrė ir įgyvendino Šiaulių miesto Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro (pirmoji pėsčiųjų zona SSRS; 1975–79, 1985–86), fasadų meninio dekoro (1975–79), tūrinės reklamos (1978–82), bulvaro įrangos ir šviestuvų (1985–86) kompleksus, afišų klijavimo stulpų dekoratyvinę sistemą (2008) Tilžės gatvėje. Šiauliams dar sukūrė laikrodį Gaidys (1974), gatvių ir namų žymėjimo sistemą (1980), autobusų stotelių informaciją (apie 200 vienetų, 2006), dekoratyvinių šiukšliadėžių, atitvarų, įvairių suoliukų (apie 250 vienetų, 2005–14).
Dekoratyvinis dizainas. Sukūrė skulptūrinių cinkuotos skardos lankstinių žanrą (kartais jis vadinamas puronizmu); žymesni kūriniai: Šiaulių Geležinė Lapė (2009), Rėkyvos Karpis (2011), Penktasis kėlinys (2010; stovėjo iki 2015), Katinų muziejus (2015) ir kiti Šiauliuose; kompleksai Pane‑Vėžys! Panevėžyje (2014), Karališkųjų žalčių šeima Naisiuose (2016), Kardas‑Milžinas Pajuostėje (Panevėžio rajono savivaldybė, 2021). 2000–21 dizaineris sukūrė daugiau nei 35 šio žanro skulptūrinių akcentų.
V. Puronas. Šiaulių Geležinė Lapė (cinkuota skarda, 2009)
Grafinis dizainas. Sukūrė smulkiosios grafikos kūrinių, specialių banknotų ir dokumentų, logotipų, plakatų, vizualinės informacijos objektų, nupiešė iliustracijų, apipavidalino apie 50 visuomeninių renginių. Surengė išsamias autorinio dizaino parodas Šiauliuose (1980, 1987, 2007, 2017), Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose (2018–20).
Kiti kūriniai. Sukūrė Centų kambarį Šiaulių universiteto bibliotekoje (2015; panaudota 157 130 monetų), Panevėžio įkūrimo obeliską Panevėžyje (2003) ir kitų kūrinių įvairiuose Lietuvos miestuose. V. Puronas – daugelio kūrybinių ir technologinių naujovių pradininkas; 14 dizainerio kūrinių užfiksuota Lietuvos rekordų knygoje (didžiausia gyvūno skulptūra Šiaulių Geležinė Lapė, 2009, didžiausia knyga Aukuras Salduvei, 2009, sunkiausia knyga Geležinė Jotvingių kryžiaus riterių ordino knyga, 2011, kiti).
Leidybinė veikla
Išleido autorines knygas Nuo mamutų iki cepelinų (apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės profesionaliosios kulinarijos raidą, 1999), Brangus Feniksas paukštis (tomai 1–2, 2007), Saulės miesto veidas (tomai 1–4, 2009–11; tomas 4 – su Jonu Nekrašiumi), Kryžių kalno mįslės (2012), Geležinė knyga (apie Jotvingių kryžiaus riterių ordiną, 2021), brošiūras Kryžių kalnas (1991 ir 1993), Šventasis kryžių miškas (2016; penkiomis kalbomis). Sukūrė vienetinių knygų. Suredagavo ir sumaketavo kitų autorių knygų, almanachų. Paskelbė daugiau nei 640 straipsnių.
Apdovanojimai
SSRS Liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medalis (1978, su kitais; už projektą Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras), Lietuvos komjaunimo premija (1982, už projektą Šiaulių miesto veido kūrimas), Šiaulių kraštotyros draugijos Mikelio prizas (2003). Šiaulių miesto kultūros ir meno premija už kultūrinę ir meninę veiklą (2012). Šiaulių miesto garbės pilietis (2022). Gedimino ordino medalis (2022).
Pelnė daug kitų apdovanojimų (tarp jų – daugiau nei 100 padėkos ir pagyrimo raštų, 24 medaliai: Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Darbo žvaigždės medalis, 2017, Šiaulių miesto visuomenininkų ir nevyriausybinių organizacijų Šiaurės žvaigždės medalis, 2020, kiti).