Steputáitis Vilius (vok. Willy, Wilhelm Steputat) 1868 02 29Riteriškasis Bakelių dvaras (Muldžių vlsč., Girdavos apskr.) 1941 01 01Riteriškasis Bakelių dvaras, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos politikos bei visuomenės veikėjas, poetas. Teisininkas. Teisės m. dr. (1892). Iš dvarininkų.
Išsilavinimas ir veikla
Studijavo teisę ir ekonomiką Karaliaučiaus ir Ženevos universitetuose, baigė Greifswaldo universitetą. 1894–1906 dirbo Girdavos, Tilžės ir Karaliaučiaus teismuose. 1906–14 Gumbinės miesto valdžios patarėjas teisės klausimais. Buvo Lietuvių literatūros draugijos narys, Gumbinės lietuvių draugijos vienas steigėjų (1910), jos pirmininkas (1910–14). 1914 K. Donelaičio paminklo Lazdynėliuose statyti komiteto pirmininkas. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo Prūsijos kavalerijos Tilžės dragūnų pulko kuopos vadas; rotmistras (kapitonas). 1913–18 Tilžės‑Lankos apskrities konservatorių rinkimų partijos (draugijos; Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės) atstovas Prūsijos Landtage; skelbėsi esąs lietuvis.
Vilius Steputaitis
Pagarsėjo kalba, smerkusia lenkus už lietuvių persekiojimą Didžiojoje Lietuvoje, pateisino Vokietijos imperijos antilenkišką politiką.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos vidaus reikalų ministerijos nurodymu informuodavo Vokietijos vyriausybę apie lietuvių periodinius leidinius, jų kontrolę, lietuvišką tautinį judėjimą, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, t. p. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių vienijimosi pastangas, siekius atskirti nuo Prūsijos karalystės Mažąją Lietuvą. 1915–17 Vokietijos okupacinės valdžios Didžiajai Lietuvai leidžiamo laikraščio Dabartis redaktorius.
1921 08 06–1923 01 15 Klaipėdos krašto vietos valdžios institucijos Direktorijos pirmininkas; Freištato (savarankiškos Klaipėdos miesto ir krašto valstybėlės; Klaipėdos laisvoji valstybė) sukūrimo šalininkas. Po laimėto Klaipėdos krašto sukilimo (1923 01; jam nepritarė) kraštui susijungus su Lietuvos Respublika, grįžo į tėviškę ir valdė paveldėtą tėvo dvarą. Vokiečių kalba parašė straipsnių teisės, Mažosios Lietuvos etnografijos ir istorijos klausimais.
Knygos
Parengė Vokiečių eiliavimo žodyną (Deutsches Reimlexikon 1891; keletas leidimų, naujausiasis pavadinimu Reimlexikon išleistas 2009 Stuttgarte), Lietuvių kalbos vadovėlį (Litauischer Sprachführer 1915 41917; skirtas vokiečiams – Vokietijos okupuotos Lietuvos kariniams valdininkams ir kariškiams – mokytis lietuvių kalbos). Išleido eilėraščių rinkinius Trapistai (Die Trappisten 1904), Lašelis paskanauti (Eine Kostprobe 1927).
-Vilius Steputaitis
L: P. Žostautaitė Klaipėdos kraštas 1923–1939 Vilnius 1992; D. Kaunas Mažosios Lietuvos knyga: Lietuviškos knygos raida 1547–1940 Vilnius 1996; B. Mann Biographisches Handbuch für das Preußische Abgeordnetenhaus (1867–1918) Düsseldorf 1988.