Vilkaviškio rajono savivaldybė

Vilkavškio rajòno savivaldýbė yra Lietuvos pietvakariuose, Marijampolės apskrityje, prie Lenkijos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado sr.) sienos.

1

Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje plyti Užnemunės žemuma (joje, šiaurės vakariniame pakraštyje, yra savivaldybės žemiausia vieta – 24 m), pietuose – Sūduvos aukštuma (joje yra savivaldybės aukščiausia vieta – 284,75 m Dunojaus kalnas). Sausio vidutinė temperatūra –3,5 °C, liepos – 17 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.

Per savivaldybę teka Šešupė su intakais Širvinta ir Rausve bei mažesnės upės – Šeimena, Juodupė, Širvinta (Senaširvintė) ir kitos. 13 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausi – Paežerių (plotas 398,4 ha), Vištytis (1860 ha, Lietuvoje 381 hektaras). 6 valstybinės reikšmės tvenkiniai, didžiausias – Kunigiškių (plotas 15,8 hektaro). Dirvožemiai daugiausia priemolio, karbonatingieji, stagniškieji ar glėjiškieji išplautžemiai, glėjiškieji ir karbonatingieji rudžemiai, šlynžemiai, paprastieji smėlžemiai; yra durpžemių, salpžemių, balkšvažemių, palvažemių, pradžiažemių, jauražemių. Miškai užima 10,6 % savivaldybės teritorijos. Vyrauja pušynai, eglynai. Didžiausi – Vištytgirio, Drausgirio, Pavištyčio miškai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis, žvyras. Savivaldybės teritorijoje yra Vištyčio regioninis parkas, Širvintos hidrografinis, Virbalgirio botaninis zoologinis draustinis. Gamtos paminklai: geologinis – Vištyčio akmuo, hidrogeologinis – Mudrių šaltinis.

Alvito ežeras

Vyrauja medienos apdirbimo (bendrovės Karalių mediena, Lugvita), kailių (Cipel Baltica) apdirbimo, siuvimo (Žemkalnija), maisto (Kybartų srovė), statybos (Mevilsta, Vilkasta) įmonės. Pramonės įmonių daugiausia Vilkaviškyje, Kybartuose.

Per Vilkaviškio rajono savivaldybę eina Kauno–Karaliaučiaus (Rusijos Federacija, Kaliningrado sr.) geležinkelis ir Marijampolės–Karaliaučiaus plentas.

2018 Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje buvo 4 gimnazijos, 2 progimnazijos, 6 pagrindinės, pradinė mokykla, muzikos, sporto, 2 jaunimo ir suaugusiųjų, specialioji mokyklos, mokykla-daugiafunkcis centras, mokykla-darželis, 4 lopšeliai-darželiai, vaikų ir jaunimo centras. Ligoninė, klinika, visuomenės sveikatos biuras, 2 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 4 ambulatorijos medicinos punktai, pagyvenusių žmonių, vaikų globos, socialinės globos įstaigos. 17 bažnyčių, Vilkaviškio (4 filialai), Kybartų (3 filialai), Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrai, viešoji biblioteka (31 filialas). Turizmo ir verslo informacijos centras. Vilkaviškio krašto muziejus su padaliniu – Dr. V. Kudirkos klėtele-muziejumi (Paežeriuose), 14 mokyklų ir kiti muziejai. Paežerių dvaras, J. Basanavičiaus gimtoji sodyba (Ožkabalių II kaime), Piliakalnių piliakalnis, Vištyčio regioninis parkas (įrengtos kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais, apžvalgos aikštelės) ir kitos lankytinos vietos.

Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Istorija

Vilkaviškio rajonas sudarytas 1950 06 20 iš 22 buvusios Vilkaviškio apskrities ir 12 Kalvarijos apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 574 km². Centras – Vilkaviškis. 1950–53 priklausė Kauno sričiai. 1950 buvo 34, 1954, 1959 ir 1979 – 13, 1962 – 23, 1963, 1970 ir 1972 – 16, 1976 – 14, 1987 – 11, 1989 – 8 apylinkės. 1959 jam perduota 7 panaikinto Kybartų rajono apylinkės, Kybartai ir Virbalis, dalis Naumiesčio rajono, 1962 – 6 Kapsuko (dabar Marijampolė) rajono apylinkės. 1962 Šakių rajonui perduota 1 Vilkaviškio rajono apylinkė. 1968 šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1995 vietoj Vilkaviškio rajono įsteigta Vilkaviškio rajono savivaldybė. 1999 12 21 Aistiškių kadastrinė vietovė (dalis Bartninkų seniūnijos) perduota naujai sudarytai Kalvarijos savivaldybei.

2

Vilkaviškio rajono savivaldybės žemėlapis

-Vilkaviškio rajonas