Vilkavičio vyskupijos žemėlapis
Vilkavškio vyskupijà, Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas.
Struktūra ir organizacijos
Priklauso Kauno bažnytinei provincijai. Plotas 6280 km2, apima Marijampolės apskritį, Lazdijų, Alytaus, Prienų rj. savivaldybes ir Kauno miesto bei Kauno rj. savivaldybės dalį (Aleksotas, Aukštoji Panemunė, Rokai, Garliava, Zapyškis, Tabariškiai, Šlienava, Margininkai, Ežerėlis, Braziūkai). Yra apie 403 000 tikinčiųjų (2012). Suskirstyta į 7 dekanatus (Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio), 104 parapijas. Yra 104 parapinės ir 35 neparapinės bažnyčios ir koplyčios, dirba 103 dieceziniai ir 6 kunigai vienuoliai (2019). Vilkaviškio vyskupas – R. Norvila (nuo 2002).
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra Vilkaviškyje (1884, per II pasaulinį karą apgriauta, 1998 atstatyta, architektas V. Nasvytis ir kiti)
Vilkavičio vyskupijos žemėlapis
Kurija įsikūrusi Marijampolėje (nuo 1989), veikia jai pavaldžios sielovadinio ir karitatyvinio darbo įstaigos: Caritas (turi senelių globos 4 namus, vaikų dienos 6 centrus, 3 labdaros valgyklas, priklausomybių prevencija užsiimantį Pagalbos centrą Rūpintojėlis), Katechetikos, Jaunimo, Šeimos, Vaikų sielovados, Parapinės katechezės ir religinio švietimo centrai, ateitininkų, skautų, valančiukų, jaunųjų maltiečių organizacijos, Kolpingo, Marijos legiono draugijos, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Tikėjimo ir šviesos bendruomenė, Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis, Marijampolės vaiko tėviškės namai, Vilkaviškio vyskupijos pasišventusių našlių asociacija, Vilkaviškio vyskupijos muziejus, Krikščioniškosios kultūros centras (visi Marijampolėje), Marijonų, Šv. Benedikto, Kauno šv. Mato, Šv. Cecilijos gimnazijos, Kauno šv. Pranciškaus mokykla. Veikia pašvęstojo gyvenimo institutai: marijonų, vargdienių seserų, Šventosios Šeimos, elzbietiečių, Eucharistinio Jėzaus seserų, Seserų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos.
Istorija
Vilkaviškio vyskupija įsteigta 1926 įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją (popiežiaus Pijaus XI apaštalinė konstitucija Lituanorum gente). Vilkaviškio vyskupija buvo sudaryta iš Seinų vyskupijos Lietuvos Respublikos teritorijos dekanatų – Bartninkų, Garliavos, Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Panemunės, Prienų, Seirijų, Simno, Šakių, Vilkaviškio. Dirbo apie 100 kunigų. Pirmasis vyskupas – A. Karosas. Lietuvos Respublikos vyriausybės vyskupijai atiduotuose Vilkaviškio dvaro rūmuose įsikūrė Vilkaviškio vyskupijos kurija. 1920 Gižuose įkurta Vilkaviškio kunigų seminarija. Vyskupijoje buvo itin išplėtotas Katalikų veikimas, veikė Gyvojo Rožančiaus, Švč. Sakramento, Krikščioniškojo mokslo brolijos, Šv. Vincento Pauliečio draugija, buvo leidžiami katalikiški laikraščiai ir žurnalai: Šaltinis, Šaltinėlis, Šventųjų bendravimas, Liepsnos, Naujoji vaidilutė ir kiti. 1931 Vilkaviškyje įvyko vyskupijos Pirmasis, 1935 – Antrasis Eucharistiniai kongresai. Per Antrąjį pasaulinį karą sugriauta arba apgriauta 32 Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios. SSRS okupavus Lietuvą į Vakarus pasitraukė apie100 kunigų, tarp jų ir Vilkaviškio vyskupas augziliaras V. Padolskis. 1949 sovietų valdžia areštavo vyskupiją valdžiusį kapitulinį vikarą Vincentą Vizgirdą, konfiskavo kurijos archyvą. Sovietų valdžios pavedimu vyskupiją administravo Kauno arkivyskupijos vyskupai ar valdytojai. 1949 Vilkaviškio vyskupija padalyta į 6 dekanatus: Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Kapsuko (dabar Marijampolės), Šakių ir Vilkaviškio. Sovietų okupacijos metais uždaryta 12 Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių, apie 70 šios vyskupijos kunigų kalinta ir ištremta, tarp jų – J. Damijonaitis, P. Grablikas, J. Laukaitis, kunigai V. Balsys, J. Dabrila, J. Petrika sovietų saugumo kankinti ir nužudyti, kunigas J. Zdebskis KGB persekiotas, 1986 žuvo neaiškiomis aplinkybėmis. 1972 Simne pradėta leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, jos pagrindinis redaktorius buvo iš Vilkaviškio vyskupijos kilęs ir čia dirbęs kunigas S. Tamkevičius.
1989 Vilkaviškio vyskupija tapo savarankiška, apaštaliniu administratoriumi paskirtas vyskupas J. Žemaitis, kurija įsikūrė Marijampolėje. 1991 popiežiui Jonui Pauliui II Lietuvos bažnytinę provinciją pertvarkius į Vilniaus ir Kauno bažnytines provincijas, Vilkaviškio vyskupija priskirta Kauno metropolijai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vyskupijoje pagyvėjo pastoracinė ir karitatyvinė veikla, atkurtos prieš sovietinę okupaciją veikusios ar įkurtos naujos katalikų organizacijos. 1993 Marijampolėje įvyko Trečiasis Eucharistinis vyskupijos kongresas. Nuo 1989 atstatyta apie 10 bažnyčių, tarp jų – Vilkaviškio katedra (atstatyta 1998). 2007 įkurtas Prienų dekanatas. Iš Vilkaviškio vyskupijos yra kilęs ir čia dirbęs palaimintasis J. Matulaitis. Į 20 a. tikėjimo liudytojų sąrašą yra įtraukti (iki 2014) 11 Vilkaviškio vyskupijos tikinčiųjų, tarp jų: kunigai J. Dabrila, J. Laukaitis, J. Montvila, J. Zdebskis.
Piligrimystės vietos
Svarbiausios piligrimystės vietos: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika (čia palaidotas palaimintasis J. Matulaitis), Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia ir buvęs dominikonų vienuolynas, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra, Metelių Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, (Kryžių) koplyčia (2000 pastatyta ir konsekruota, 2009 paskelbta diecezine šventove).
1