Vilkijà, miestas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Nemuno dešiniajame krante; Vilkijos, Vilkijos apylinkių seniūnijų, parapijos centras. 1848 gyventojai (2020). Pro miestą eina Kauno–Jurbarko plentas. Keltas per Nemuną. Šv. Jurgio bažnyčia. Siuvimo bendrovė Vilkijos gija. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, žemės ūkio mokykla (veikia kraštotyros muziejus), gimnazija, Garliavos muzikos mokyklos filialas, lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka. Turizmas. A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (įkurtas 1990). Šv. Florijono skulptūra (pastatyta 1999; skulptorius A. Vaištaras).
Vilkijos herbas
Architektūra
Miestas savito spindulinio plano, iš esmės susidariusio iki 20 a. pradžios. Gatvių tinklas vingiuotas, plastiškas, gerai derantis su šlaitu ir terasomis. Pagrindinės gatvės, sudarančios 3 sankryžas, užstatytos laisvai. Senojoje dalyje vyrauja 20 a. pirmos pusės 1–2 aukštų pastatai, yra ir tipinių 20 a. antros pusės statinių. Gatvėse gausu želdinių.
Šv. Jurgio bažnyčia Vilkijoje (1908)
Neogotikinėje Šv. Jurgio bažnyčioje (1908) – 19 a. vertingi paveikslai, suolas (1908), šventoriuje – stogastulpis (1960, tautodailininkas J. Mikutaitis). Kapinėse – antkapinis koplytstulpis (19 amžius).
2271
Istorija
Minima nuo 1426. 1450 buvo muitinė. Nuo 1486 minimas Vilkijos valsčius, nuo 1512 – miestas. 16 a. pirmoje pusėje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1529–67 Vilkija minima Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neprivilegijuotųjų miestų sąraše.
1571–84 įvyko 5 Žemaitijos seniūnijos seimeliai. 1606 įsteigta parapinė mokykla. Vilkija nukentėjo per 17 a. vidurio ir 18 a. pradžios karus. 1596, 1721, 1788, 1801, 1819, 1892 degė. 1687 gyveno 86, 1735 – 56, 1789 – 111, 1808 – 95 šeimos. 1792–95 turėjo miesto teises. 19 a. viduryje vyko turgūs ir 4 prekymečiai, veikė pašto stotis, prieplauka, buvo 2 sinagogos. 1864 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1871 minima vaistinė. 1874, 1883 ir 1885 Vilkijoje susektos daraktorių mokyklos. 19 a.–1948 Vilkija buvo valsčiaus, 1948–50 – apskrities centras. Lietuvai atkūrus valstybę (1918) veikė medienos apdirbimo įmonė, kailių dirbtuvė, vandens matavimo stotis, paštas. Per nacių Vokietijos okupaciją 1941 07 dalis Vilkijos žydų buvo išvežta ir nužudyta Kauno fortuose; Vilkijos gete kalinti miestelio ir kitų vietovių 402 žydai sušaudyti 1941 08 28 Pakarklės miške prie Vilkijos. 1941, 1948–49 ir 1951–52 sovietų okupacinė valdžia ištrėmė daugiau kaip 30 Vilkijos gyventojų. Sovietų okupacijos metais Vilkija – rajono (1950–62), vėliau – apylinkės centras. 1950 gavo miesto teises. 1998 patvirtintas Vilkijos herbas.
Šv. Florijono skulptūra Vilkijoje (1999, skulptorius A. Vaištaras)
1833 buvo 641, 1868 – 1384, 1897 – 2012 (1431 žydas), 1923 – 2068, 1959 – 1996, 1970 – 2286, 1979 – 2371, 1989 – 2629, 2001 – 2338, 2011 – 2131 gyventojas.
Vilkija