vilkólakis, viktakis, mitologijoje – žmogus, galintis pasiversti arba kitų (raganų, burtininkų) būti paverstas vilku. Tikėjimo ir sakmių apie vilkolakį yra Europos, Kaukazo, Mažosios Azijos tautų folklore. Jie kildinami iš totemizmo, burtininkavimo, gyvūnų kulto.
LIETUVIŲ mitologijoje ir religijoje vilkolakis dar vadinamas vilkatakiu, vilktaku, vilkolotu. Sakmėse pasakojama, kad vilkolakis yra žmogaus proto, tik nekalbantis, nebaikštus, slankioja apie savo namus, žiūri pro langus, nepritampa prie tikrų vilkų, negali ėsti jų maisto. Vilkolakiais dažniausiai paversdavę vestuvininkus. Nušovus ir nulupus vilkolakį pasirodydavęs žmogaus kūnas, kartais net su jungtuvių žiedu ant rankos arba su jaunosios veliumu ant galvos. Žmonės, patys pasivertę vilkolakiais, išpjaudavę kaimynų avis, arklius, užpuldavę merginas, net savo namiškius.
L: N. Vėlius Mitinės lietuvių sakmių būtybės Vilnius 1997.
vilkatakis, vilktakas, vilkolotas