Vilkỹškių kalvãgūbris, ledyno pakraščio moreninių darinių ruožas Lietuvos vakaruose ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities šiaurės rytuose. Skiria Vidurio Lietuvos žemumą (Karšuvos žemumą) nuo Pajūrio žemumos.
Ištįsęs iš šiaurės į pietus (nuo Vilkyškių iki Kraupiškio). Ilgis 35 km, plotis 4–6 kilometrai. Vyraujantis absoliutusis aukštis 40–50 m, didžiausias – 72,5 m (Kapelkalnio kalnas); vyraujantis santykinis aukštis – 10–15 m, didžiausias – iki 30 m (Vilkyškių kalvagūbris šiaurinėje dalyje, Nemuno ir Jūros slėniuose). Kalvagūbris susidarė per paskutinį ledynmetį (prieš apie 14 tūkst. metų) Nemuno žemupio ledyno plaštakos gale. Suklotas iš moreninio priesmėlio ir priemolio, vietomis su smėlio intarpais. Vyrauja balkšvažemiai, išplautžemiai, smėlžemiai. Vilkyškių kalvagūbrį kerta gilus Nemuno slėnis, kuris ties kalvagūbriu daro didelį vingį. Kalvagūbrio šlaituose – daug mažų upelių. Kalvagūbrio šiaurinėje ir pietinėje dalyse vyrauja agrarinis kraštovaizdis, abipus Nemuno – miškai. Vilkyškių kalvagūbrio dalis (Nemuno dešiniajame krante) saugoma Rambyno regioniniame parke.
Vilkyškių kalvagūbris
Vilkyškių kalvagūbris
2341