Villach

Villach (Flachas), miestas Austrijos pietuose, Karintijoje, į vakarus nuo Klagenfurto, netoli Austrijos, Italijos ir Slovėnijos valstybinių sienų sankirtos.

Villacho centrinė aikštė

65 700 gyventojų (2023).

Villachas įsikūręs Villacho Alpių (Gailtalio Alpių rytinė dalis) papėdėje, prie Dravos ir Gailio upių santakos. Villache susikerta geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Austrijos, Vokietijos miestus su Italija, Slovėnija.

Elektrotechnikos, elektronikos (Siemens AG įmonės), aukštųjų technologijų (technologijų parkas), metalo ir medienos apdirbimo, chemijos, maisto pramonė. Hidroelektrinė (24,6 MW). Prie Villacho kasamos cinko, švino rūdos.

Turizmas, žiemos sportas. Balneologijos kurortas (28–31 °C mineralinės versmės, turinčios radono).

Karintijos specialioji aukštoji mokykla (taikomųjų mokslų universitetas, įkurtas 1995). Miesto, transporto priemonių, lėlių, grybų muziejai. Teatrai. Villacho kongresų centras.

Architektūra

Šv. Jokūbo (14–16 a.), Šv. Kryžiaus (18 a.), Maria Gail (12 a., išplėsta 15 a. viduryje, vėliau sugriauta, atstatyta 15 a. pabaigoje, freskų fragmentai, 13 a.; piligrimystės objektas) ir kitos bažnyčios, renesansinė rotušė (16 a., atstatyta po II pasaulinio karo). Prie Villacho – Landskrono pilies (16 a.) liekanos (dabar yra ornitologijos stotis, beždžionių parkas).

Istorija

Dabartinio Villacho teritorijoje žmonės apsigyveno ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų. Romos imperijos laikais čia įkurta gyvenvietė Santicum. 9 a. išaugo prekybos punktas Villachas. 1700–59 priklausė Bambergo vyskupijai.

1240 gavo miesto teises. Sugriautas per žemės drebėjimus 1348 ir 1690. 16 a. viduryje tapo protestantizmo Karintijoje centru.

Nuo 1759 valdytas Habsburgų. Per Napoleono karus 1809 tapo nuo Prancūzijos priklausomų Ilyrijos provincijų dalimi, 1813 atiteko Austrijai.

Per II pasaulinį karą 1944–45 pradžioje nukentėjo nuo Sąjungininkų aviacijos (bombarduotas 37 kartus).