Villingen‑Schwenningen (Flingenas‑Švèningenas), miestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno-Viurtembergo žemėje, į rytus nuo Freiburgo, Schwarzwaldo kalnų rytiniame šlaite.
85 700 gyventojų (2020). Miestas yra 2 upių vandenskyroje, susideda iš 2 dalių: Villingenas įsikūręs prie Brigacho upės (viena Dunojaus ištakų), Schwenningenas – prie Neckaro (Reino intakas) versmių. Geležinkeliai ir plentai į Offenburgą, Stuttgartą, Konstancą. Laikrodžių (nuo 1858), staklių, matavimo prietaisų gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, metalo apdirbimo, avalynės, popieriaus, keramikos pramonė. Kurortas (gydoma Kneippo metodu). Furtwangeno aukštoji mokykla (taikomųjų mokslų universitetas, įkurtas 1850) ir dar dvi aukštosios mokyklos. Villingeno pranciškonų muziejus (buvusiame pranciškonų vienuolyne), Schwenningeno kraštotyros ir laikrodžių, Villingeno‑Schwenningeno laikrodžių pramonės muziejai, dailės galerija. Teatras. Simfoninis orkestras (įkurtas 1912).
Architektūra
Išlikusi Villingeno vidurinių amžių miesto siena su 3 vartais ir bokštais, Senoji rotušė (1534, dabar miesto muziejus); gotikinė Dievo Motinos katedra (13–16 a.), buvę klarisių (dabar uršuliečių; 1737), pranciškonų (1794) vienuolynai.
Istorija
Susikūrė 1972 iš susijungusių 2 miestų – Villingeno ir Schwenningeno. Villingenas pirmą kartą paminėtas 817, 1119 gavo miesto teises, 1218 tapo laisvuoju miestu, 1283 atiteko Habsburgams, 1326–1805 priklausė Austrijai, 1806 atiteko Badenui. Schwenningenas pirmą kartą paminėtas 817, 1144 atiteko Viurtembergui, 1525 per valstiečių karą sudegintas Villingeno gyventojų, 1907 gavo miesto teises.
-Schwenningen; -Šveningenas