vlnamedis (Gossypium), dedešvinių (Malvaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 50 rūšių. Paplitęs Afrikos, Azijos, Australijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Vienametės ir daugiametės žolės, rečiau krūmai. Lapai plaštakiškai skiautėti, su 3–9 skiautėmis. Žiedai pavieniai, sukrauti lapų pažastyse. Potauris su 3–7, taurelė – su 5 skiautėmis. Vainiklapiai 5, balti, gelsvi arba geltoni, dažnai prie pamato raudoni. Vaisius – rutuliška arba kiaušiniška dėžutė. Sėklos apaugusios ilgais baltais ar vos gelsvais plaukeliais. Subrendus sėkloms, dėžutės atsiveria. Dėl pluošto, vadinamo medvilne, kuris gaunamas iš sėklų plaukelių, dažniausiai auginamas plaukuotasis vilnamedis (Gossypium hirsutum). Iš jo gaunama daugiau kaip 90 % visos medvilnės. Rečiau auginami barbadosinis vilnamedis (Gossypium barbadense), krūminis vilnamedis (Gossypium arboreum), žolinis vilnamedis (Gossypium herbaceum). Iš plaukuotojo vilnamedžio ir žolinio vilnamedžio sėklų spaudžiamas aliejus.
žydintis plaukuotasis vilnamedis
Pietų Azijoje dėl pluošto vilnamedžiai pradėti auginti maždaug penktame tūkstantmetyje prieš Kristų. Geriausios sąlygos vilnamedžiui auginti srityse, kuriose labai ilgas vegetacijos laikotarpis, per metus iškrinta 600–1200 mm kritulių ir daug saulėtų dienų. Geriausia auga vidutiniškai trąšiame sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemyje. Daugiausia vilnamedžių auginama Kinijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pakistane, Brazilijoje, Uzbekijoje, Turkijoje ir Australijoje. Vilnamedžių pasėliai 2011 pasaulyje užėmė apie 38 mln. hektarų. Didelę dalį dabar auginamų vilnamedžių sudaro genetiškai modifikuoti augalai, 2011 jie užėmė 25 mln. ha, arba 66 % visų vilnamedžių pasėlių plotų. Europoje vilnamedžiai auginami Ispanijoje ir Graikijoje. Jų pasėliai užėmė 353 tūkst. hektarų.
plaukuotasis vilnamedis su vaisiais
849