Vilnia

Vlnia, Vilnẽlė, upė Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijoje; Neries kairysis intakas. Ilgis 80 km, baseino plotas 624 km² (Lietuvoje 550 km²). Prasideda ties Vindžiūnais, 4 km į šiaurės rytus nuo Medininkų, Baltarusijos pasienyje. Aukštupys teka į šiaurę (11 km upe eina Lietuvos ir Baltarusijos siena), toliau teka pro Lavoriškes, Mickūnus. Įteka į Nerį Vilniuje, Pilies kalno papėdėje. Intakai: Kenelė, Kena, Kyvė (kairieji), Bražylė, Taurija (dešinieji). Vaga aukštupyje vietomis reguliuota, žemiau – vidutiniškai vingiuota. Plotis aukštupyje 4–8 m, vidurupyje ir žemupyje – 15–20 m, gylis 0,5–1 metras. Krantai statūs. 10 km Vilnios ruožas (nuo Pavilnio iki žiočių) labai sraunus, panašus į kalnų upę, nuolydis 4,05 m/km (vidutinis visos upės – 1,57 m/km); nuo ištakų iki žiočių nusileidžia apie 125 metrus. Vilnia maitinama požeminių vandenų.

Vilnia ties Pūčkorių atodanga

Prie Vilnios įrengta vandens matavimo stotis (Vilniuje). Debitas Vilniuje: vidutinis 5,10, maksimalus 128 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė Vilniuje: vidutinė 0,9, didžiausia 1,3 metro. Tvenkiniai: Margių (60 km nuo žiočių, plotas 55,5 ha), Rokantiškių (12 km, 13 ha), Belmonto (6 km, 0,5 hektaro).

Per Vilnia (ties žiotimis) nutiestas Pilies tiltas (pastatytas 1864; kultūros vertybė nuo 1995).

Prie Vilnios yra Pūčkorių atodanga (gamtos paminklas nuo 2000). Vilnios vidurupio ruožas nuo Uosininkų iki Mickūnų saugomas Vilnios hidrografiniame draustinyje, slėnis ties Mickūnais – europinės svarbos tinklo (Natura 2000) dalis, žemupio slėnis, nuo Rokantiškių tvenkinio iki Markučių priklauso Pavilnių regioniniam parkui.

Tyrimai

Vilnios žemupį tyrė E. Vodzinskas (Trumpos pastabos apie Vilnios žemupio raidą priešistoriniu ir istoriniu laikotarpiu 1964).

Vilnia

2020–21 atlikti Vilnios valymo ir kompleksinių upės tyrimų darbai (inicijavo Darnių iniciatyvų paramos fondas): įvertinta vandens ekologinė būklė (hidrocheminiai parametrai), augalų (makrofitų) ir gyvūnų (žuvų, bestuburių, paukščių) įvairovė. Nustatyta, kad Vilnioje gyvena 20 rūšių žuvys (iš Baltijos jūros atplaukia neršti lašišos ir šlakiai), upėje ir pakranteje – apie 50 rūšių paukščiai. Vilniaus apylinkėse aptikta Lietuvos Raudonosios knygos, Europos Sąjungos buveinių ir kitų direktyvų saugomų rūšių: 7 rūšys žuvų (kartuolės, kiršliai, lašišos, paprasieji kirtikliai, paprastieji kūjagalviai, srovinės aukšlės, šlakiai), 12 rūšių paukščių (peri didieji dančiasnapiai, tulžiai), keletas rūšių bestuburių. Tyrimus atliko Lietuvos hidrobiologų draugijos nariai. 2020 išvalyta (narai ištraukė kelias tonas šiūkšlių) apie 10 km ilgio upės dugno ir pakrančių atkarpa, 2021 – ruožas (apie 5 km) nuo Rokantiškių tvenkinio iki Belmonto.

Vilnia

1039

2271