Vlniaus akadèmijos spaustùvė 1575–1805 veikė Vilniuje. Viena žymiausių ir ilgiausiai Vilniuje veikusių spaustuvių.
Steigėjai ir savininkai
Įkūrė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (iki 1586 spaustuvė vadinosi jo vardu), iš Bresto perkėlęs tėvo spaustuvę. Jis 1585 įmonę perleido Vilniaus akademijai, kuriai vadovavo jėzuitų ordinas. Popiežiui panaikinus ordiną 1773 Stanislovas Augustas Poniatovskis padovanojo spaustuvę M. Počobutui, vėliau ji atiteko A. Tyzenhauzui, 1785 – Vilniaus universitetui. 1805 Vilniaus universitetas išnuomavo ją J. Zawadzkiui (Zawadzkio spaustuvė).
Privilegijos
Spaustuvė turėjo karališkųjų privilegijų, kurios suteikė autonomines spausdinimo teises ir saugojo nuo konkurencijos (1619, 1670, 1766, 1793), leido spausdinti Lietuvos Statutą (1691, 1744), laikraščius (1757, 1760) ir kitus leidinius.
Spaudiniai
Išleido daugiau kaip 3270 leidinių graikų, italų, latvių, lenkų, lotynų, prancūzų, rusų, vokiečių ir lietuvių (143 knygos) kalbomis. Produkciją sudarė religinė literatūra (daugiau kaip 40 %; poleminiai, teoriniai veikalai, katekizmai, maldaknygės, giesmynai ir kita), mokslo veikalai, vadovėliai, gramatikos, grožinė literatūra, kalendoriai. Spaustuvė pirmoji Lietuvoje pradėjo spausdinti laikraščius (Kurier Litewski 1760–63, Uprzywilejowane wiadomości 1760, Wiadomości cudzoziemskie 1761–63, Wiadomości literackie 1760–63, Gazety Wileńskie 1764–92, Gazeta Narodowa Wileńska 1794, Gazeta Litewska 1804–05). Išspausdino III Lietuvos Statutą lenkų kalba (1693, 1744, 1780, 1786), pirmąją knygą latvių kalba (1585).
Vilniaus akademijos spaustuvės leidinys (H.Godebskio knygos antraštinis puslapis, 1695)
Lietuviškos knygos
Išspausdino pirmąsias Didžiojoje Lietuvoje lietuviškas knygas (M. Daukšos Kathechizmas 1595 ir Postilla catholicka 1599), kitas svarbesnes lietuviškas knygas (K. Sirvydo Trijų kalbų žodynas apie 1620, 1631, 1642, 1677, 1713 ir Punktai sakymų 2 d. 1629–44, M. S. Slavočinskio Giesmės, tikėjimui katolickam priderančios 1646).
Įrengimai
Spaustuvė turėjo raidžių liejyklą, knygrišyklą, knygyną ir biblioteką. 1773 turėjo penkerias spausdinimo, dvejas vario raižinių, vienerias rinkimo stakles. 1773 dirbo 24 darbuotojai.
Žymesni spaustuvininkai:
Žymesni spaustuvininkai: Danielius Lęczyckis (1576–93, su pertraukomis), Janas Slęskis (1579–80), Martynas Kazimežietis (1581–1582), Tomaszas Lewickis (1604–06), Janas Kochanas (1641–44).
Žymesni vadovai
Žymesni vadovai (prefektai): P. Skarga (pirmasis, neoficialus), Pilypas Vidmanštatas (apie 1586), J. Chodzinskis (1642–44), Mykolas Dambrovskis (1664–77, su pertraukomis), Jurgis Berentas, Juozas Rimgaila, Petras Puzinas, Jonas Narbutas (1706–10), Kazimieras Kelpša (1680–82), Aleksandras Kulieša (1712–20), Motiejus Karvackis (1720–32), Aleksandras Kirkoras (1732–34, 1735–42), Stanislovas Haslovskis, Pranciškus Kruševskis, P. Paprockis (1760–63), Kazimieras Adomas Naruševičius (1764–66), Pranciškus Sokulskis, M. Počobutas (1767–69), Dovydas Pilchovskis (1775–94).
L: I. Petrauskienė Vilniaus akademijos spaustuvė. 1575–1773 Vilnius 1976. P: Vilniaus akademijos spaustuvės leidiniai, 1576–1805 / sud. K. Čepienė ir I. Petrauskienė Vilnius 1979; Vilniaus akademijos spaustuvės šaltiniai XVI–XIX a. / sud. I. Petrauskienė Vilnius 1992.