Vlniaus arkivyskupijà, Katalikų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas.
Struktūra ir organizacijos
Vilniaus arkivyskupijos žemėlapis
Priklauso Vilniaus bažnytinei provincijai. Plotas 9644 km2, apima Druskininkų miesto, Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos rajonų, Vilniaus miesto ir rajono, Visagino savivaldybių teritorijas. Yra apie 580 000 tikinčiųjų (2012). Suskirstyta į 9 dekanatus (Ignalinos, Kalvarijų, Naujosios Vilnios, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus I ir Vilniaus II), 97 parapijas. Yra 103 bažnyčios, 57 koplyčios, 11 rektoratų, 33 kunigai vienuoliai, 143 dieceziniai kunigai, 1 diakonas (2019). Kurija įsikūrusi Vilniuje, veikia jai pavaldžios sielovadinio ir karitatyvinio darbo įstaigos: Caritas (jo padaliniai: Vaikų ir paauglių dienos centras Vilties angelas, Motinos ir vaiko globos, Nakvynės, Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai, Pabėgėlių programa, Socialinė, Pagalbos namuose tarnybos, Amatų mokymo, Visų Šventųjų Šeimos paramos centrai, Mokymo centras‑kavinė, labdaros valgykla Betanija, priklausomų asmenų reintegracinė bendruomenė Aš esu), Ekonomo tarnyba, Jaunimo, Katechetikos, Šeimos, Sielovados centrai.
Arkivyskupijos teritorijoje veikia mokslo ir švietimo įstaigos, religinės draugijos: Lietuvių katalikų mokslo akademija, Vilniaus kunigų seminarija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus katalikiška mokykla Versmė, Šv. Juozapo mokykla, Vilniaus mokykla‑darželis, katalikiškas vaikų darželis Mažutėliams, Vilniaus dominikoniško jaunimo, Bernardinų socialinių paslaugų centrai, brolija Bendrystė ir išlaisvinimas, Katalikiška Lietuvos lenkų draugija, Lietuvos katalikių moterų sąjunga, vyrų ir moterų fokoliarai (fokoliarų judėjimas), Lietuvos pasauliečių dominikonų III ordinas (Dominikonų pasauliečių brolija), Vilniaus bernardinų pranciškoniškojo jaunimo brolija, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Marijos legiono draugija, Marijos vaikų sąjūdis, Vilniaus jaunimo piligrimystės, Lietuvos katalikių moterų sąjungos vaikų ir jaunimo paramos, Religinės muzikos centrai, Lietuvos nacionalinė Europos skautų, Nacionalinė katalikiškų mokyklų, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacijos, Neokatechumeninio kelio organizacija, bendruomenė Tikėjimas ir šviesa, valančiukų, Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžiai, Bažnytinio paveldo muziejus, Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija, Trinapolio rekolekcijų namai, Katalikų radijo Mažoji studija, Lietuvos Biblijos, Lietuvos Biblijos skaitymo draugijos. Veikia pašvęstojo gyvenimo institutai: Gailestingojo Jėzaus brolių bendruomenė, jėzuitų, dominikonų, bazilijonų, konventualų, mažesniųjų brolių ordinai, marijonų, jonitų, saleziečių kongregacijos bei 25 moterų vienuolijos (asumpcionistės, benediktinės, bernardinės, dominikonės, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, kazimierietės, kotrynietės, Motinos Teresės seserys, širdietės, vargdienių seserys ir kitos).
Istorija
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos pagrindinis fasadas
Vilniaus vyskupija įsteigta 1387 02 17, patvirtinta popiežiaus Urbono VI 1388 03 11. Vyskupijos centru tapo Vilnius, Jogaila 1387 čia pastatydino katedrą. Pirmuoju vyskupu paskirtas Andrius (visi Vilniaus arkivyskupijos vyskupai ir valdytojai nurodyti lentelėje), sudaryta katedros kapitula iš 10 kanauninkų ir 2 prelatų. Vyskupija apėmė Vilniaus, Trakų, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko vaivadijas ir dalį Brastos vaivadijos. 15 a. pabaigoje buvo apie 130, 16 a. viduryje – apie 260 parapijų. 1415 Vilniaus vyskupija tapo pavaldi Gniezno arkivyskupijai. 1521 buvo sušauktas pirmasis vyskupijos sinodas. 1569 vyskupo V. Protasevičiaus kvietimu vyskupijoje įsikūrė jėzuitai, 1582 atidaryta Vilniaus kunigų seminarija, 1582–1798 veikė Vilniaus popiežiškoji kunigų seminarija.
1605 vyskupijoje buvo apie 700 bažnyčių. 1636 rytinės sritys atiteko Smolensko vyskupijai. 1651 veikė 354 bažnyčios. 1744 Vilniaus vyskupija padalyta į 26 dekanatus, veikė 388 parapinės bažnyčios, 74 filijos, 78 koplyčios. 1772 nuo Vilniaus vyskupijos atskirtos Vitebsko, Mstislavlio ir dalis Polocko vaivadijos (1773 jose įsteigta Mogiliavo vyskupija, nuo 1782 Mogiliavo arkivyskupija). 1795 Vilniaus vyskupija panaikinta (dalis jos atiteko Rusijai, Užnemunė – Prūsijai), 1798 atkurta tapo pavaldi Mogiliavo arkivyskupijai, Knišino, Augustavo, Alytaus ir Simno dekanatai priskirti naujai įsteigtai Vygrių vyskupijai, Radaškonių ir Babruisko dekanatai ir dalis Polocko bei Minsko dekanatų – Minsko vyskupijai. 1849 Kauno, Panevėžio, Utenos, Ukmergės, Obelių, Zarasų, Kuršo ir Žiemgalos dekanatai priskirti Žemaičių vyskupijai, Naugarduko dekanatas – Minsko vyskupijai, Vilniaus vyskupijai grąžinti Radaškonių, Sokołkos, Bielsko dekanatai ir dalis Polocko dekanato. 1869 prie Vilniaus arkivyskupijos be Apaštalų Sosto leidimo prijungta Minsko vyskupija, 1882 Katalikų Bažnyčia patvirtino Vilniaus vyskupijos pavaldumą Mogiliavo arkivyskupijai. Rusijos valdžia uždraudė vyskupijai palaikyti ryšius su Apaštalų Sostu, uždarinėjo vienuolynus, varžė sielovadą. 1832 uždarytas Vilniaus universitetas, 1842 Dvasinė katalikų akademija perkelta į Sankt Peterburgą, po 1863 sukilimo unitai buvo verčiami pereiti į stačiatikybę. 1910 vyskupija padalyta į 22 dekanatus. 1920 Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą Lietuvos teritorijoje liko Vilniaus vyskupijos 5 dekanatai ir 63 bažnyčios. 1925 Lenkijai sudarius konkordatą su Apaštalų Sostu Vilniaus vyskupija paskelbta arkivyskupija, tapo viena iš 5 Lenkijos bažnytinių provincijų. Jai priskirtos sufraganinės Lomžos ir Pinsko vyskupijos. Vakaruose Vilniaus arkivyskupijos ribos sutapo su Lenkijos ir Lietuvos, rytuose – su Lenkijos ir SSRS siena. Iš Lietuvos Respublikos teritorijoje likusios Vilniaus arkivyskupijos dalies 1926 sudaryta Kaišiadorių vyskupija. 1926 Vilniaus arkivyskupu metropolitu paskirtas R. Jałbrzykowskis vykdė lietuvių lenkinimo politiką, 1927 suimta ir įkalinta 14 lietuvių kunigų. 1930 R. Jałbrzykowskis uždraudė arkivyskupijoje steigti lietuviškas parapijas, lietuvius kunigus keitė lenkais, trukdė lietuviams stoti į Vilniaus kunigų seminariją. Lietuvių kunigų iniciatyva įsteigtos lietuvių kultūros ir švietimo organizacijos (Lietuvių šv. Kazimiero draugija, Rytas) Lenkijos valdžios persekiotos, trukdyta joms veikti. 1939 dalis Vilniaus krašto perduota Lietuvai (70 parapijų), kita Vilniaus arkivyskupijos teritorijos dalis buvo kontroliuojama Baltarusijos ir Lenkiją okupavusios Vokietijos. 1939 12 03 Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje pradėta laikyti pamaldas lietuvių kalba. 1940 pamaldas lietuvių kalba leista laikyti Vilniaus katedroje, Šventosios Dvasios ir Šv. Jokūbo bažnyčiose.
1940 SSRS okupavus Lietuvą konfiskuoti vyskupo rūmai, tikintieji sovietų saugumo persekioti, varžyta Katalikų Bažnyčios veikla, uždraustas tikybos dėstymas mokyklose, vienuolijų veikla, uždaryta daug bažnyčių (ir Vilniaus arkikatedra). 1942 naciai areštavo 15 Vilniaus arkivyskupijos kunigų. Po II pasaulinio karo Vilniuje sovietų valdžia uždarė 23 bažnyčias, Vilniaus kunigų seminariją, represavo apie 20 Vilniaus arkivyskupijos kunigų.
1988 prasidėjus Atgimimui tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 įkurta Vilniaus bažnytinė provincija, jai priskirta Vilniaus arkivyskupija, metropolitu ir Vilniaus arkivyskupu paskirtas A. J. Bačkis, atkurti Lietuvos Respublikos ir Apaštalų Sosto diplomatiniai santykiai, Vilniuje įkurta Apaštalinė nunciatūra. 1993 atkurta Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija. Veiklą atnaujino iki tol pogrindyje veikusios vienuolijos, ėmė kurtis naujos ir iš kitų šalių atvykusios vienuolijos, laisvai pradėjo veikti katalikų žiniasklaida, religinės organizacijos. 1993 popiežius Jonas Paulius II su apaštaliniu vizitu buvo atvykęs į Lietuvą, lankėsi Vilniaus arkikatedroje, Aušros Vartuose, susitiko su tikinčiaisiais Šventosios Dvasios bažnyčioje, Vingio parke ir Šv. Jonų bažnyčioje. 1997 Aušros Vartuose lankėsi Maskvos patriarchas Aleksijus II, jo susitikimas ir bendra malda su Vilniaus arkivyskupu A. J. Bačkiu buvo svarbus Vakarų ir Rytų Bažnyčių dialogui. 2013 Vilniaus arkivyskupu metropolitu paskirtas G. Grušas.
Piligrimystės vietos
Svarbiausios piligrimystės vietos: Aušros vartai, Vilniaus katedra ir varpinė, Vilniaus Kalvarijos, Dievo Gailestingumo šventovė (Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje), Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (čia yra malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas), Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (čia yra stebuklingais laikomi Švč. Mergelės Marijos Maloningosios ir Maras Vilniuje paveikslai).
Šventieji ir palaimintieji
Arkivyskupijoje yra gyvenę arba dirbę šventieji Kazimieras, R. Kalinauskas, Faustina, palaimintasis J. Matulaitis, Dievo tarnai M. Reinys, J. Steponavičius. Į 20 a. tikėjimo kankinių sąrašą įtraukti (iki 2014) 27 tikintieji, tarp jų: L. Karsavinas, I. Skrupskelis, kunigai J. Gustas, B. Laurinavičius ir kiti.
1
2271
L.: L. Jovaiša Vilniaus vyskupai ir jų portretai Vilnius 2016.