Vilniaus bastėja

Vlniaus bastja, 17 a. pirmos pusės renesansinis gynybinis statinys. Kai kada vadinama barbakanu.

Architektūra

Vilniaus bastėja (17 a. pirma pusė)

Sudaro: į Vilniaus miesto gynybinę sieną įmūrytas bokštas, skliautuotas koridorius (prie bokšto – virš žemės, toliau virsta tuneliu), vedantis į požeminę pasagos formos patrankų patalpą (joje stovėjo 11 patrankų) su 2 flanginėmis patalpėlėmis jos galuose (jose stovėjo po 1 patranką). Fasadinės sienos vidinėje pusėje įrengtos patrankų nišos su šaudymo angomis ir dūmtraukiais virš jų. Manoma, bastėją suprojektavo karo inžinierius F. Gedkantas, 1648 sudaręs Vilniaus gynybinės sienos (ir priemiesčių) planą. Per 1654–67 karą bastėja smarkiai apgriauta, 18 a. pabaigoje jos teritorija paversta šiukšlynu, grioviai ir mūrai užpilti. Per I pasaulinį karą vokiečiai požemiuose buvo įrengę slėptuvę ir amunicijos sandėlį, per II pasaulinį karą nacių naudota slėptuvei ir ginklų sandėliui. Iki 1965 čia buvo daržovių sandėliai. 1970 pagal architekto Ž. Simanavičiaus projektą atstatytas bokšto pirmas aukštas, 1986 pagal architekto A. Katiliaus projektą restauruota patrankų patalpa, pritaikyta Lietuvos dailės muziejaus padaliniui.

Archeologiniai tyrimai

1965–68 Paminklų restauravimo instituto (vadovė I. Jučienė), 2007–09 Lietuvos nacionalinio muziejaus (vadovas E. Valionis) ekspedicijos ištyrė didesnį kaip 1500 m² plotą. Aptikta kuolų sienų liekanų, iki 1,5 m aukščio pylimų. Radiniai – 14–17 a. keramikos dirbinių fragmentai, stiklo dirbiniai, monetos (17 a. Rygos šilingas, 18 a. pabaigos olandiški dukatai), auksinis kabutis, buities daiktai – saugomi Lietuvos dailės muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

L: I. Jučienė Vilniaus artilerijos bastionas Vilnius 1990.

2271