Vilniaus dailės akademija

Vilniaus dailės akademijos Senieji rūmai

Vlniaus dails akadèmija, VDA, 1944–51 Vlniaus dails institùtas, 1951–90 LSSR valstýbinis dails institùtas, LDI, aukštoji dailės mokykla. 2024 veikia 4 fakultetai: Vilniaus (Architektūros, Dailės istorijos ir teorijos, Dizaino, Grafikos, Grafinio dizaino, Fotografijos, animacijos ir medijų meno, Interjero dizaino, Įvietinto meno ir scenografijos, Keramikos, Mados dizaino, Restauravimo, Skulptūros, Tapybos, Tekstilės meno ir dizaino katedros), Kauno (3D meno objektų: stiklo, skulptūros, keramikos, Architektūros, Dizaino, Grafikos, Humanitarinių mokslų, Tapybos katedros, Piešimo studija, Dizaino inovacijų centras, dėstoma programa Tekstilė ir mada), Klaipėdos (Grafinio dizaino, Interjero dizaino, Vizualinio dizaino programos), Telšių (Metalo meno ir juvelyrikos, Taikomosios skulptūros, Baldų dizaino, Dailės ir interjero restauravimo (Meninių baldų restauravimo, Metalo dirbinių restauravimo), Taikomojo meno programos, Dizaino inovacijų centras, Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras).

Studijos 3 pakopų: pagrindinės (bakalauro), aukštosios (magistro), doktorantūros: dailės ir dizaino meno bei menotyros (dailėtyros). Turi biblioteką, muziejų, leidyklą, spaustuvę, parodų sales Titanikas, galeriją Akademija, juvelyrikos galeriją ARgenTum, tekstilės galeriją Artifex, Anastazijos ir Antano Tamošaičių galeriją Židinys, parodų erdves 5 malūnai, Kreatoriumas | Meno krosnys (visi Vilniuje), Telšių galeriją, Nidos meno koloniją, Mizarų praktikos ir poilsio bazę, studiją Tarptautiniame menų miestelyje (Cité Internationale des Arts) Paryžiuje, administruoja Panemunės pilį. Veikia Atviroji dailės, dizaino ir architektūros mokykla (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir Telšiuose), Atviroji dailės ir dizaino mokykla (Telšiuose).

Istorija

Kildinama iš vadinamosios Vilniaus meno mokyklos – prie Vilniaus universiteto (Lietuvos vyriausiosios mokyklos) veikusių Architektūros (1793–1832), Tapybos (1797–1832), Skulptūros (1803–26) ir Raižybos (1805–32) katedrų.

1940 vietoj Vilniaus universiteto (Stepono Batoro universiteto) Dailės fakulteto (veikė 1919–39) įkurta Vilniaus dailės mokykla (nuo 1941 – Vilniaus dailės akademija; 1941–43 direktorius V. Vizgirda). 1943 vokiečių okupacinės valdžios uždaryta, 1944 atkurta ir perorganizuota į Vilniaus dailės institutą su Tapybos, Grafikos ir Skulptūros skyriais; 1945 įkurtas Architektūros skyrius. 1951 institutą sujungus su Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu įsteigtas LSSR dailės institutas; 1990 institucijai grąžintas Vilniaus dailės akademijos vardas. 1991 vietoj Vilniaus dailės akademijos Kauno pramoninės dailės fakulteto įkurtas Kauno dailės institutas, 2002 jis tapo Vilniaus dailės instituto padaliniu. 1994 įkurtas Dailėtyros institutas, 2007 – Dizaino inovacijų centras.

Vilniaus dailės akademijos Naujieji rūmai (tuometinio LSSR dailės instituto mokomasis korpusas, 1981; architektai V. Brėdikis, V. Nasvytis ir kiti)

Rektoriai

Vilniaus dailės akademijos rektoriai: M. Bulaka (1945), V. Jurkūnas (1945–53), V. Mackevičius (1953–74), V. Gečas (1974–88), V. Brėdikis (1988–94), A. Šaltenis (1994–2004), A. Butrimas (2004–11), Audrius Klimas (2011–19), Ieva Skauronė (nuo 2019).

Vilniaus dailės akademijos Naujieji rūmai (tuometinio LSSR dailės instituto mokomasis korpusas, 1981; architektai V. Brėdikis, V. Nasvytis ir kiti)

Lietuvos dailės institutas; Kauno dailės institutas; LSSR dailės institutas; LTSR valstybinis dailės institutas

1310