Vlniaus generãlinės konfederãcijos, 18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų ir bajorų politinės ginkluotos sąjungos. Vykdė valstybinės valdžios funkcijas, ją pavaduodamos arba siekdamos, kad ji vykdytų konfederatų reikalavimus. Buvo sudarytos 6 Vilniaus generalinės konfederacijos (1703, 1716, 1734, 1764, 1767 ir 1792). 1703 konfederaciją per Šiaurės karą (1700–21) sudarė didikai Sapiegos ir Švedijos priešininkai. 1703 01 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II sukvietė LDK seimelius. 03 07 priimtas konfederacijos aktas pasmerkė Sapiegas ir jų bandymus užimti LDK valdžią, pabrėžė ištikimybę Valkininkų konfederacijos nuostatoms ir valdovui Augustui II. Žymiausi veikėjai: Žemaičių vyskupas J. J. Krišpinas‑Kiršenšteinas, Smolensko vyskupas E. Katavičius, Trakų kaštelionas K. Katilas. Pasiuntiniai Šlisselburgo tvirtovėje pasirašė bendradarbiavimo su Rusija sutartį.
1716 konfederacija veikė LDK teritorijoje baigiantis Šiaurės karui. Dalis LDK didikų buvo nepatenkinti sakso Augusto II siekiais įvesti absoliutizmą ir Saksonijos kariuomenės savivale. Žymiausi veikėjai: Ašmenos apskrities didysis vėliavininkas K. Sulistrovskis (konfederacijos maršalas), Vilniaus vyskupas K. K. Brzostowskis, Vilniaus vaivada K. P. J. Sapiega. Konfederatai pasmerkė Saksonijos kariuomenės savivalę, priekaištavo, kad nešaukiami seimai, reikalavo grąžinti pažeistas bajorijos laisves ir teises, t. p. kreipėsi į Rusijos carą Petrą I tarpininkauti derybose su Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Konfederacijos aktu nustatyti mokesčiai kariuomenei buvo patvirtinti Nebyliajame seime (1717).
1734 konfederaciją per vadinamąjį karą dėl Lenkijos sosto įpėdinio sudarė S. Leščinskio šalininkų remiami konfederatai bei Prancūzijos ir naujojo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III grupuotė, remiama Rusijos ir Austrijos. Organizatoriai – antisaksiškai nusiteikę LDK didikai Vitebsko vaivada M. Oginskis, tapęs maršalu, ir A. Pociejus – karo vadu (regimentorius). 1733 pabaigoje išrinkus du Abiejų Tautų Respublikos valdovus ir susikūrus abiejų priešiškoms grupuotėms, grėsė vidaus karas. Lietuvos didysis kunigaikštis S. Leščinskis pasitraukė į Gdanską ir išleido universalą, skelbiantį visuotinį kariuomenės šaukimą; jame apkaltinti priešininkai, esą sulaužę priesaiką nerinkti svetimšalio (sakso protestanto Augusto III); bajorų tauta turinti teisę gintis. A. Pociejus karaliui S. Leščinskiui pažadėjo kovoti LDK teritorijoje, 10 19 universalu paragino LDK bajoriją ginti teisėtą valdovą S. Leščinskį, katalikų tikybos, bajorijos teisių ir laisvių gynėją. Tuometiniam karo vadui Mykolui Kaributui Višnioveckiui perėjus į priešininkų pusę jo pareigas perėmė A. Pociejus, pasitraukęs į Vilniaus vaivadiją burti vietinių konfederacijų. Į Vilnių atvyko ir konfederacijos aktą pasirašė 79 pasiuntiniai iš LDK vaivadijų; neatvyko tik iš Lietuvos Brastos ir Mstislavlio vaivadijų – jose stovėjo Rusijos kariuomenės daliniai. 1734 04 05 konfederacijos aktu išreikšta ištikimybė S. Leščinskiui, pasmerkta Augusto III išrinkimas, Rusijos kariuomenės intervencija, numatyta tam priešintis. Konfederacijoje aktyviai veikė LDK didieji raštininkai J. Bžostovskis ir M. J. Masalskis, Naugarduko ir Vitebsko kaštelionai A. Oskierka ir J. Tiškevičius, Vilniaus ir Smolensko vyskupai M. Zenkavičius ir B. Gosievskis. Priėmus aktą S. Leščinskio šalininkų kariuomenė pasitraukė iš Vilniaus, 1734 vasarą buvo nugalėta ties Sielcais (Gardino apskr.) M. K. Višnioveckio vadovaujamos kariuomenės ir Rusijos kariuomenės dalinių. Konfederatų kariuomenei 1735 perėjus Prūsijos sieną kovos LDK baigėsi. S. Leščinskiui atsisakius Abiejų Tautų Respublikos sosto ir išvykus į Lotaringiją dauguma jo šalininkų grįžo į LDK ir valdovu pripažino Augustą III. 1736 Abiejų Tautų Respublikos Pacifikacinio seimo sprendimu panaikinti ginkluoti sambūriai, S. Leščinskio grupuotės nariams suteikta amnestija.
1764 konfederacija įkurta vykstant kovoms dėl sosto po Augusto III mirties (1763). Įkūrė didikai, siekę pakeisti vadinamosios Patriotų grupuotės, vadovaujamos Vilniaus vaivados K. S. Radvilos, viešpatavimą. Jai priklausė didikai Pacai, dalis Sapiegų. Rėmė Prancūzija ir Austrija. Kita galinga, priešiška, politinė grupuotė buvo Familija, kurią sudarė ir jai vadovavo įtakingieji Čartoriskiai, intensyviai rėmė Rusija (imperatorė Jekaterina II davė 60 000 dukatų ir kitko). LDK didysis etmonas M. J. Masalskis į šalį įsileido Rusijos kariuomenę. 1764 04 18 konfederacijos (maršalu išrinktas LDK arklidininkas M. Bžostovskis, tapęs ir karo vadu) akte vėl ginamos bajorijos teisės ir laisvės. Konfederacinio teismo Gardine sprendimu iš K. S. Radvilos buvo atimtos Vilniaus vaivados pareigos, jo valdos konfiskuotos. 09 15 Abiejų Tautų Respublikos Karūnaciniame seime ši konfederacija susijungė su tokia pat Lenkijos konfederacija.
1767 įsteigta Vilniaus konfederacija.
1792 konfederacija įsteigta veikiant prorusiškai Targowicos konfederacijai, kovojančiai su Ketverių metų seimo (1788–92) padarytomis pažangiomis reformomis. Jos paskelbtu manifestu į Abiejų Tautų Respubliką įžengė Rusijos kariuomenė. Konfederacijoms LDK kurti Jekaterina II skyrė 200 000 rublių. Jos dažniausiai ir susikurdavo Rusijos kariuomenei įžengus į kurią nors vaivadiją. 06 25 buvo priimtas paskutinės konfederacijos aktas, kuriame išreikštas LDK atskirumas nuo Lenkijos, pasmerkta Gegužės trečiosios konstitucija, numatyta kovoti su Ketverių metų seimo reformomis, išreikštas dėkingumas Rusijai. 10 28 maršalu galutinai patvirtintas LDK didysis kancleris A. M. Sapiega, jo pavaduotoju – LDK didysis medžioklis J. Zabiela (1793 05 28 A. M. Sapiegai mirus tapo maršalu), karo vadu – S. Kosakovskis. 1793 09 15 Abiejų Tautų Respublikos Seime Gardine ši konfederacija buvo panaikinta, nors priešinosi didikų Kosakovskių grupuotė. Ši konfederacija pasiekė savo tikslus: buvo panaikinti Gegužės trečiosios konstitucijos nutarimai. Nepaisant kompromisų 1793 Abiejų Tautų Respublika buvo padalyta antrą kartą.
Vilniaus generalinės konfederacijos silpnino LDK valstybingumą; vykstančiomis vidaus kovomis ypač naudojosi Rusija, į LDK, t. p. Lenkiją įvesdama kariuomenę ir diktuodama savo sąlygas.
-1703 konfederacija; -1716 konfederacija; -1734 konfederacija; -1764 konfederacija; -1792 konfederacija
L: D. Karvelis 1764 metų Vilniaus generalinė konfederacija / Istorija 1996 t. 34; F. Sliesoriūnas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinė konfederacija 1734–1736 m. Vilnius 2002; R. Šmigelskytė‑Stukienė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais Vilnius 2003; A. Rachuba Wielkie Księstwo Litewskie w systemie parlamentarnym Rzeczpospolitej w latach 1569–1763 Warszawa 2002.
1658