Vilniaus katedros lobynas

Vlniaus kãtedros lobýnas, 14–19 a. sakralinės dailės kolekcija; vienas vertingiausių Lietuvoje išlikusių dailės rinkinių.

Kolekcija

Jį sudaro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių, didikų ir dvasininkų dovanos Vilniaus katedrai: liturginiai indai (taurės, relikvijoriai, monstrancijos) ir kiti reikmenys (pastoralai, kryžiai, smilkytuvai, žvakidės), paveikslai (dažnai puošti aptaisais), skulptūros, knygos, tekstilės gaminiai (bažnytiniai drabužiai, gobelenai).

Istorija

Šv. Marijos Magdalenos de Paci relikvijorius (liejimas, kamerizacija, emalis, kalnų krištolas, deimantai, 1677–83, pagaminta Florencijoje; Bažnytinio paveldo muziejus)

Lobynas pradėtas kaupti po Lietuvos krikšto (1387) pastačius Vilniaus katedrą (Vilniaus katedra ir varpinė), jį kaupė ir saugojo Vilniaus katedros kapitula. 17 a. viduryje per karus lobynas labai nukentėjo, jo paslėpta dalis 1667 grąžinta į katedrą. Prasidėjus II pasauliniam karui Vilniaus katedros lobyno vertingiausi ir seniausi daiktai užmūryti katedros pietinės dalies nišoje (tarp Goštautų ir Tremtinių, buvusių Švč. Mergelės Marijos Vardo, koplyčių). Okupacijos metais dalis nepaslėptų vertybių sunaikinta ar išgrobstyta, dalį saugoti perėmė Lietuvos dailės muziejus. Per 1985 katedros restauraciją lobynas atrastas (aukščiausiems valdžios pareigūnams pritariant, muziejininkų ir restauratorių vėl paslėptas, siekiant jį apsaugoti nuo išvežimo iš Lietuvos), 1998 pristatytas visuomenei, 1999–2003 eksponuotas parodoje Krikščionybė Lietuvos mene. Vilniaus katedros lobyno kai kurios vertybės naudojamos liturgijoje, kitos saugomos ir eksponuojamos Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje (įkurtas 2005, atidarytas 2009).

L: Vilniaus katedros lobynas Vilnius 2002.