Vlniaus kãtedros mokyklà, pirmoji pradinė mokykla Lietuvoje.
Pirmą kartą paminėta 1397 Vilniaus kapitulos dokumentuose.
Iš pradžių buvo rengiami vietinės kilmės ir lietuvių kalbą mokantys krikščionybės propaguotojai: bažnyčios patarnautojai, choristai, manoma, ir žemesnieji dvasininkai. Dėstomoji kalba buvo lotynų. 1522 mokykloje jau veikė 3 klasės, pradėti dėstyti bendrojo lavinimo dalykai: retorika, dialektika, muzika, skaičiavimas, taip pat skaityti antikinių autorių kūriniai. Mokykloje dirbo įvairių dalykų mokytojai ir kantorius. Mokyta iš aukštesniųjų mokyklų vadovėlių – Katono Dionizijaus Moralinių dvieilių (Disticha moralia), Donato Elijaus Gramatikos meno (Ars grammatica). Vilniaus katedros mokykla turėjo išimtinę privilegiją mokyti vaikus visame Vilniaus mieste, į ją priimdavo ne tik pasiturinčiųjų, bet ir neturtingųjų vaikus. Aukštesniųjų klasių mokiniai, be giedojimo, turėjo patarnauti per pamaldas, per Mišias skambinti didžiuoju katedros varpu. 1570 įkurtai Vilniaus jėzuitų kolegijai kaip žemesnioji pakopa buvo priskirta ir Vilniaus katedros mokykla.
Disticha moralia puslapis
Kelis kartus Vilniaus katedros mokykla paminėta ir 17 amžiuje. 1610 per Vilniaus gaisrą Vilniaus katedros mokyklos pastatas sudegė. 1632 pradėta naujo dviejų aukštų mūrinio mokyklos pastato statyba. 18 a. pabaigoje rekonstruojant Vilniaus katedrą Vilniaus katedros mokykla nugriauta, vėliau neturėjo nuolatinės vietos. Veikė iki 19 a. pirmos pusės.
Vilniaus katedros mokykla tapo pavyzdžiu steigiant kitas parapines mokyklas.
2271
-pradinė mokykla; katedros mokykla