Vlniaus kolègija, neuniversitetinė valstybinė aukštoji mokykla; didžiausia Lietuvos kolegija.
Struktūra
Vilniaus kolegija (Agrotechnologijų, Ekonomikos ir Pedagogikos fakultetai)
Veikia 7 fakultetai: Agrotechnologijų, Ekonomikos, Elektronikos ir informatikos, Menų ir kūrybinių technologijų, Pedagogikos, Sveikatos priežiūros ir Verslo vadybos (2024). Studentai mokomi pagal 40 studijų programas (dalis jų – anglų kalba). Yra centrinė ir fakultetų bibliotekos (2024 pradžioje fonduose buvo apie 133 000 vnt. 41 626 pavadinimų leidinių), 35 laboratorijos ir 18 praktinio mokymo centrų.
Veikla
Vilniaus kolegija rengia elektronikos inžinerijos, elektroninio verslo technologijų, informacijos sitemų, išmaniųjų įrenginių technologijų, kompiuterių sistemų, programų sistemų, telekomunikacijų sistemų, bankininkystės, buhalterinės apskaitos, finansų, investicijų ir draudimo, verslo ekonomikos, kūrybiškumo ir verslo inovacijų, įstaigų administravimo, reklamos vadybos, ryšių su visuomene, tarptautinės prekybos, tarptautinio verslo, turizmo vadybos, viešbučių ir restoranų vadybos, bendrosios praktikos slaugos, biomedicininės diagnostikos, ergoterapijos, higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos, radiologijos, agroverslo technologijų, cheminės analizės, maisto technologijos, veterinarijos, kraštovaizdžio dizaino, lietuvių gestų kalbos vertimo, pradinio ugdymo pedagogikos, socialinio darbo, socialinės pedagogikos, vaikystės pedagogikos, mados dizaino, mados technologijų ir verslo, įvaizdžio dizaino, kultūrinės veiklos vadybos, muzikinio teatro, populiariosios muzikos, šokio pedagogikos, šukuosenų dizaino specialistus.
Baigusiems kolegiją suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija (pedagogas, bendrosios praktikos slaugytojas, dietistas, biomedicinos technologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, veterinarijos felčeris).
Vadovai
Direktoriai: Gintautas Bražiūnas (nuo 2000), Žymantė Jankauskienė (nuo 2018).
Istorija
Kolegija įsteigta 2000 09 01 sujungus Vilniaus aukštesniąją elektronikos (1955–1988 Vilniaus elektromechanikos technikumas, 1988–1991 Elektronikos technikumas), Vilniaus aukštesniąją ekonomikos (1945–1949 Finansų technikumas, 1949–1991 Finansų ir kredito technikumas Kaune) ir Vilniaus aukštesniąją prekybos (1946–1991 Prekybos technikumas) mokyklas. Buvo įkurti Elektronikos ir informatikos, Ekonomikos ir Verslo vadybos fakultetai.
2001 prijungtos Vilniaus aukštesnioji medicinos (1940–1945 Vilniaus akušerių mokykla, 1945–1957 Respublikinė Vilniaus medicinos mokykla nr. 1 ir Respublikinė Vilniaus medicinos mokykla nr. 2, 1957–1991 Vilniaus medicinos mokykla) ir Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio (1961–1990 Buivydiškių žemės ūkio technikumas) mokyklos. Buvo įkurti Sveikatos priežiūros fakultetas ir Vilniaus kolegijos Buivydiškių žemės ūkio studijų centras.
2002 prijungtos Vilniaus aukštesnioji pedagogikos (1940–1957 Trakų mokytojų seminarija, 1957–1958 Vilniaus mokytojų seminarija, 1958–1991 Vilniaus pedagoginė mokykla), Vilniaus aukštesnioji lengvosios pramonės (1953–1991 Vilniaus lengvosios pramonės technikumas) ir Vilniaus aukštesnioji technologijos (1953–1991 Vilniaus technologijos technikumas) mokyklos. Buvo įkurti Pedagogikos fakultetas, Vilniaus kolegijos Aprangos studijų ir Technologijos studijų centrai.
2003 sujungus Vilniaus kolegijos Aprangos studijų ir Technologijos studijų centrus įkurtas Dizaino ir technologijų fakultetas, Vilniaus konservatorijos (įkurta 1993 iš Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos muzikos mokyklos, kuri 1940–1949 veikė kaip Vilniaus muzikos mokykla, ir Vilniaus kultūros mokyklos, kuri 1949–1954 veikė kaip Vilniaus bibliotekininkų technikumas) trijų skyrių – Šokio pedagogikos, Estradinės muzikos ir Kultūros vadybos – pagrindu suformuotas Vilniaus kolegijos Menų studijų centras.
2004 Vilniaus kolegijos Buivydiškių žemės ūkio studijų centras pertvarkytas į Agrotechnologijų fakultetą, Menų studijų centras – į Menų fakultetą.
2013 sujungus Menų ir Dizaino ir technologijų fakultetus įkurtas Menų ir kūrybinių technologijų fakultetas.
2014 veikė 8 fakultetai: Agrotechnologijų, Ekonomikos, Elektronikos ir informatikos, Dizaino ir technologijų, Menų ir kūrybinių technologijų, Pedagogikos, Sveikatos priežiūros, Verslo vadybos, buvo 8400 studentų, 470 dėstytojų (iš jų – 50 mokslų daktarų). 2019 10 kolegijoje dirbo 453 dėstytojai (iš jų – 72 mokslų daktarai), studijavo 6561 studentas. 2019 studijas baigė 1355 asmenys. 2018/2019 kolegijoje 2988 asmenys tobulino kvalifikaciją pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.
2023 buvo 5346 studentai, dirbo 435 dėstytojai. Per veiklos metus Vilniaus kolegiją baigė daugiau kaip 40 000 absolventų, iš jų koleginių studijų programas – daugiau kaip 36 700.
Vykdant Lietuvos kolegijų pertvarką 2024 07 01 prie Vilniaus koelgijos prijungta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.
-kolegija