Vlniaus lietùvių savitarpnės pašalpõs draugijà, Vlniaus lietùvių šelpmo draugóvė, savišalpos ir kultūros organizacija, pirmoji Rusijos imperijos laikotarpio legali lietuvių draugija Vilniuje.
Veikė 1904–16. Įkurta pertvarkius lietuvių kultūros draugiją Dvylika Vilniaus apaštalų. Teikė savo nariams paskolas, pašalpas, padėjo susirasti darbą. Išlaikė lietuvių vaikų ir tarnaičių prieglaudas, organizavo vakarinius kursus suaugusiesiems, rengė paskaitas, vaidinimus, koncertus, 1907 įkūrė dviklasę lietuvišką mokyklą, Vilniaus lietuvių neturtėlių vaikų globos draugiją. Turėjo apie 600 narių.
1905–10 veikė choras (vadovai M. Petrauskas, J. Tallat Kelpša; 70 dainininkų) ir Vilniaus lietuvių vaidintojų mėgėjų kuopa. Ji pastatė A. Fromo‑Gužučio pjesę Eglė žalčių karalienė, Keturakio komediją Amerika pirtyje, J. Korzeniowskio, G. Petkevičaitės‑Bitės, J. Słowackio, J. Strazdo, J. Tumo‑Vaižganto ir kitų kūrinių. Kai kuriuos spektaklius režisavo P. Matulionis. Vaidino K. Alyta, L. Gira, O. Pleirytė‑Vaidilutė, K. Puida, A. Rucevičius ir kiti. Vilniuje leista vaidinti tik 4 spektaklius per metus, todėl draugijos kuopa ir choras gastroliavo Ignalinoje, Musninkuose, Švenčionyse, Valkininkuose.
Draugijos iniciatyva 1906 Vilniaus kunigų seminarijoje įvesta lietuvių kalba, 1909 Vilniuje surengtas pirmojo viešo lietuviško spektaklio 10 m. sukakties minėjimas. Draugija inspiravo kitų lietuvių organizacijų kūrimąsi, lietuviško teatro atsiradimą Vilniuje.
Draugijos steigėjai: kunigas J. Kukta, P. Matulionis, A. Vileišis, P. Vileišis ir kiti.
Pirmininkas A. Vileišis.
2060