Vilniaus medicinos‑chirurgijos akademija

Vlniaus medicnos‑chirùrgijos akadèmija, Vlniaus imperãtoriškoji medicnos‑chirùrgijos akadèmija (lot. Caesarea Academia Medico chirurgicae Vilnensis), aukštoji mokykla, veikusi 1832–1842. Įkurta vietoj uždaryto Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto.

Rengė medicinos, veterinarijos ir farmacijos specialistus. Mokytis galėjo bajorai, miestiečiai, laisvieji valstiečiai, baigę vidurinę mokyklą. Medicinos studentams mokslas truko 5, veterinarijos – 4, farmacijos – 3 metus. Dirbo 15 profesorių (10 medicinos, 3 veterinarijos ir 2 filologijos) ir 10 adjunktų.

Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija turėjo akušerijos, chirurgijos ir terapijos klinikas (visos po 20 lovų), ligoninę studentams ir darbuotojams, veterinarijos ligoninę, anatomijos, chemijos, fizikos, zoologijos ir kitus kabinetus, botanikos sodą, vaistinę, biblioteką (1842 jos fonduose buvo apie 20 000 knygų). Prie Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos buvo akušerijos, farmacijos ir veterinarijos mokyklos (mokslas jose truko trejus metus), į jas priimdavo mokančiuosius skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Akademijoje apginta 20 medicinos daktaro disertacijų; ji palaikė ryšius su Europos žymiausiomis mokslo įstaigomis. Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją baigė apie 700 absolventų.

Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos apdovanojimo medalis Už gerą mokymąsi (aversas, dailininkas R. Baranov, sidabras, Sankt Peterburgo kalykla, 1834; © Lietuvos nacionalinis muziejus)

Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos apdovanojimo medalis Už gerą mokymąsi (reversas, dailininkas R. Baranov, sidabras, Sankt Peterburgo kalykla, 1834; © Lietuvos nacionalinis muziejus)

Akademijoje buvo įvesta griežta tvarka, bet studentai vis tiek dalyvavo anticarinėje veikloje. 1836 studento P. Savičiaus iniciatyva įkurta slapta jaunimo draugija, vėliau pavadinta Demokratine draugija. Dėl akademijoje plitusių revoliucinių nuotaikų 1840 Rusijos imperatorius Nikolajus I priėmė nutarimą uždaryti Vilniaus medicinos-chirurgijos akademijos pirmuosius tris kursus (studentai nusiųsti mokytis į kitas mokslo įstaigas), 1842 pasirašė įsaką visiškai uždaryti Vilniaus medicinos-chirurgijos akademiją ir vietoj jos Kijevo universitete įsteigti Medicinos fakultetą.

Akademijos rektoriai: M. Mianovskis (1832–1833 ir 1839–1842), T. Kuczkowskis (1834–1849).

2271