Vlniaus mẽno mokyklà, Vilniaus universiteto dailės ir architektūros katedrų, veikusių 1793–1832, sąlygiškas pavadinimas. Terminu apibūdinamos Tapybos ir piešimo (įkurta 1797), Skulptūros (įkurta 1803), Grafikos (Raižybos, įkurta 1805) ir Architektūros (įkurta 1793) katedros. Architektūros katedroje dėstė L. Gucevičius, K. Podčašinskis, M. Šulcas, dailės katedrose – A. Le Brunas, Kazimieras Jelskis, M. Podolinskis, J. Rustemas, J. Saundersas, P. Smuglevičius, I. Veisas. Žymiausi auklėtiniai: J. Damelis, H. Dmachauskas, Vincentas Dmachauskas, Kazimieras Jelskis, G. Kislingas, Mykolas Kuleša, J. Oleškevičius, K. Podčašinskis, F. Rimgaila, K. Ruseckas, A. Slendzinskis, V. Smakauskas, A. Šemešys, T. Tišeckis, V. Vankavičius. Vilniaus meno mokyklos pavadinimą 19 a. antroje pusėje pradėjo vartoti A. Römeris ir kiti, įtvirtino P. Galaunė knygoje Vilniaus meno mokykla (1793–1831): Jos istorija, profesoriai ir mokiniai (1928). Su Vilniaus meno mokykla savo ištakas simboliškai sieja Vilniaus dailės akademija.
Vilniaus meno mokykla vadinama ir 18 a. pabaigos–19 a. pirmos pusės Vilniaus universiteto dailės ir architektūros katedrų dėstytojų ir mokinių kūryba (Vilniaus meno mokykla).