Vilniaus miesto siena

Vlniaus miẽsto sena, Vlniaus miẽsto gynýbinė sena, 16 a. pradžios–17 a. pirmos pusės gynybinės architektūros statinių liekanos, turinčios gotikos ir renesanso bruožų; unikalus gynybinės architektūros pavyzdys Lietuvoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu pradėta mūryti 1503, baigta 1522; juosė dabartinę Senamiesčio teritoriją, buvo apie 3 km ilgio. Išliko Pylimo gatvėje (apie 40 m), prie A. Strazdelio ir Subačiaus gatvių sankryžos (apie 30 m), Bokšto gatvėje (apie 150 m), Šventosios Dvasios ir Bazilijonų gatvėje (215 m) ir mažas fragmentas Trakų gatvėje 2 (su užmūrytomis šaulių nišomis tapo gyvenamojo namo sienos fragmentu). Sienai priklauso Vilniaus bastėja ir Aušros vartai.

Vilniaus miesto siena (Bokšto gatvės atkarpa)

Sienos Pylimo gatvėje dalis (restauruota 1959, architektas B. Krūminis) turi šaudymo lizdus (juose – po 3 skirtingų krypčių angas) ir prakasą (rodo jos požeminę dalį), yra sumūryta iš akmenų ir plytų, netinkuota. Pastatyta 16 a. turėjo šaudymo angas ir medinę galeriją šauliams, užmiesčio pusėje – gynybinį griovį ir pylimą. 18 a.–19 a. pradžioje griovys užpiltas, pylimas išlygintas, šaudymo angos užmūrytos, siena paaukštinta. Strazdelio ir Subačiaus gatvių sankryžos sienos (restauruota 1961, architektai B. Krūminis, S. B. Lasavickas) žemutinėje dalyje išliko 4 šaudymo lizdai, viršutinėje – 10 šaudymo angų. Sienos dalis sumūryta 17 a. pirmoje pusėje. Nuo šių gatvių sankryžos siena (šaudymo angos išdėstytos kaip Bokšto gatvės sienos dalyje) nutįsusi rytiniu Bokšto gatvės pakraščiu iki Bokšto kalno pašlaitės (restauruota 1965–70, architektas Ž. Simanavičius). 14 a. čia stovėjo pylimu sustiprinta medinių aštriakuolių tvora. 17 a. pirmoje pusėje dalis sienos nugriauta, likusi dalis paaukštinta, įrengtos šaudymo angos. Šventosios Dvasios ir Bazilijonų gatvių sienos dalis dabar sudaro Šventosios Dvasios cerkvės ir vienuolyno ansamblio bei karmelitų vienuolyno tvorą. Sienos pietvakarinėje dalyje yra šaudymo angų (įrengtos 17–18 a.), šiaurės rytų dalis 17 a. apgriauta.

17 a. pradžioje miesto siena turėjo 10 vartų: Pilies, Bernardinų, Išganytojo, Subačiaus, Aušros (Medininkų), Rūdninkų, Trakų, Vilijos (Vilniaus), Totorių ir Marijos Magdalietės (Šlapieji). Stovėjo 2 gynybiniai bokštai: Apskritasis (Rūdninkų) ir Išganytojo. 17 a. pirmoje pusėje prie gynybinės sienos Bokšto kalne įrengta bastėja. 1662–63 keleri vartai suremontuoti, per 1654–67 karą keleri apgriauti. 1672 užmūryti Totorių, 1677 – Šlapieji vartai. Per 1794 sukilimą sukilėliai sieną pritaikė gynybai. 1800–05 nugriautos sienos liekanos, jos fragmentai išliko kaip vienuolynų sklypų tvoros ir pastatų sienos.

L: I. Jučienė, V. Levandauskas Vilniaus miesto gynybinė siena Vilnius 1979; V. Levandauskas Miesto gynybinės sienos liekanos ir bastėja / Vilniaus architektūra Vilnius 1985.

2271