Vlniaus monètų kalyklà, pagrindinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų kalykla. Veikė 1387–1666 (su pertraukomis).
Kaldintos monetos
Vilniaus monetų kalykloje 1665 nukaldintas Jono Kazimiero šilingas (Lietuvos nacionalinis muziejus)
Kaldino denarus, šilingus, dvidenarius, pusgrašius, grašius, pusantrokus, antrokus, trečiokus, ketvirtokus, šeštokus, ortus, auksinus, pustalerius, talerius, pusdukačius, dukatus, portugalus. Čia gaminti kontrasignatai, žetonai, medaliai (tarp jų – J. Dylos, H. Trilnerio, J. Engelharto). Atskirai veikė auksinių ir varinių pinigų kalyklos.
Istorija
1546 kalykla įsikūrė dabartinėje Vokiečių gatvėje. Vėliau Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje veikė auksinių, 17 amžiaus antroje pusėje – ir varinių monetų kalyklos. Kalyklai vadovavo valdytojas, jam padėjo raštininkas (rūpinosi turto įsigijimu, išdavimu, apskaita, tikrino monetų kokybę), dirbo pinigų meistras (atsakė už monetų gamybą), prabuotojas, spaudų raižytojas, balintojas, pinigų kalėjai. Nuo Stepono Batoro laikų praktikuota kalyklos nuoma. Iš pradžių ji priklausė nuo nukaldintų pinigų skaičiaus, nuo Žygimanto Vazos laikų papildomai mokėta ir nustatyta pinigų suma (700–800 auksinų; suma didėjo, jei kalykla buvo pernuomojama). 1627 Vilniaus monetų kalykla oficialiai buvo uždaryta (atidaryta 1652).
Kalyklos valdytojai ir nuomotojai
Valdytojai: L. Chreptavičius (1495–1501), M. Glinskis (1501–1506), U. Hozė (1509–1529), vyskupas Jonas (1535–1536), J. Liutomirskis (1546–1555), G. Tarla (1555–1565), V. Pšetočkis (1565–1571), S. Sabina (1581–1589), J. Isaikovskis (1591), M. Vorbekas (1652–1653). Nuomotojai: J. Bolemanas (1567–1570), I. Borodavka (1567–1569), V. Uberfeltas (1569), J. Pilipovskis (1584–1587), J. Keniškis (1591–1592), L. Sapiega (1596–1601), M. Senkovskis (1615–1620), J. Jakobsonas (1623–1627), L. Faitelevičius ir J. Moižešavičius (1652), T. L. Boratinis (1664–1666).
L: E. Ivanauskas, R. Douchis Lietuvos monetų kalybos istorija 1495–1769 Vilnius 2002; M. Gumowski Mennica Wileńska w XVI i XVII wieku Warszawa 1921.