Vlniaus nacionãlinė gvárdija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sukilėlių dalis, veikusi per 1794 sukilimą. Sudaryta 1794 04 iš Vilniaus gyventojų. Organizatorius ir vadas L. Gucevičius (iki 06 24; manoma, vėliau ji buvo pavaldi magistratui ir miesto komendantui J. P. Grabovskiui). Gegužės mėnesį gvardijoje buvo apie 300, rugpjūčio pradžioje – apie 600 vyrų. Gvardiečiai turėjo uniformą su specialiu raiščiu. Iš pradžių Vilniaus nacionalinę gvardiją daugiausia sudarė nekilnojamojo turto savininkai, vadinamieji posesininkai, vėliau jie vietoj savęs samdė nuolatinio darbo neturinčius gyventojus; nuo 05 21 imta skirti lėšų gvardijos karių algoms. Gvardija kovėsi su Rusijos imperijos kariuomeneprie Nemenčinės (04 27), Palionių mūšyje (05 07), 05 perėmė Vilniaus karinės įgulos funkcijas (saugojo miesto vartus, patruliavo jo prieigose), nuo 05 24 saugojo karinius objektus ir kalinimo vietas mieste. Dalyvavo atremiant Rusijos kariuomenės Vilniaus šturmą (07 19–20), su Vilniaus divizija gynė jį per Rusijos kariuomenės 08 11 puolimą (Vilniaus gynimas). Vilniaus nacionalinė gvardija nustojo veikti 08 12 Vilnių užėmus Rusijos kariuomenei.
1777