Vlniaus operãcija, SSRS kariuomenės III Baltarusijos fronto puolamoji operacija 1944 07 05–20 per SSRS–Vokietijos karą. Baltarusijos operacijos dalis. Vykdė 11 gvardijos armija (vadas K. Galickis), 5 (vadas N. Krylovas), 31 (vadas V. Glagolevas), 39 (vadas I. Liudnikovas) armija, 5 gvardijos tankų armija (vadas P. Rotmistrovas), 3 gvardijos mechanizuotasis korpusas (vadas V. Obuchovas) ir 1 aviacijos armija (vadas T. Chriukinas). Nacių Vokietijos armijų grupės Centras (trečioji tankų ir ketvirtoji lauko armija) laikėsi iš anksto įrengtoje gynybos linijoje Daugpilis–Vilnius–Lyda.
Puolimą III Baltarusijos frontas pradėjo 1944 07 05; 07 07–08 5 gvardijos tankų armijos ir 3 gvardijos mechanizuotojo korpuso junginiai pasiekė Vilnių, apėjo jį iš pietų ir šiaurės, 07 09 su 5 armijos junginiais jį apsupo ir pradėjo kautynes mieste. Vokietijos pajėgos (pėstininkų pulkas, apie 150 tankų ir artilerijos savaeigių pabūklų), sutelktos prie Maišiagalos ir Vievio, bandė pralaužti Vilniaus apsupimo žiedą, bet buvo atmuštos. Vokietijos kariuomenės įgulą Vilniuje 07 09 sustiprino oro desantas. 07 13 ties Vingio parku apie 3000 vokiečių karių prasiveržė iš miesto, likusi apsuptoji įgula (apie 15 000 žm.) buvo likviduota, Vilnius užimtas; žuvo apie 8000 vokiečių karių, apie 5000 pateko į nelaisvę.
Vykstant kovoms dėl Vilniaus SSRS kariuomenės 11 gvardija ir 31 armija, puolusios į pietus nuo miesto, pasiekė Nemuną ir iki 1944 07 15 užėmė keletą placdarmų jo vakariniame krante (svarbiausias – prie Alytaus). Iki 07 20 kautasi dėl placdarmų, SSRS karinės pajėgos rengėsi įsiveržti į Užnemunę.
1905