Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uostas

Vlniaus óro úostas, Vlniaus tarptautnis óro úostas, didžiausias Lietuvos civilinis oro uostas. Vienas seniausių be pertraukos veikiančių oro uostų pasaulyje. Valdomas (kartu su Kauno ir Palangos tarptautiniais oro uostais) valstybės įmonės Lietuvos oro uostai.

Oro uosto charakteristika

Vilniaus oro uostas įsikūręs ant plokščiakalnio pietinėje Vilniaus dalyje, Naujininkuose, nuo miesto centro nutolęs 7 kilometrus. Užima 326 ha plotą. Kilimo ir tūpimo tako ilgis yra 2515 m, plotis – 50 m, aerodromo perimetras – 10,54 km, įrengta Siemens žiburių signalinė sistema. Yra keleivių atvykimo, išvykimo, naujasis išvykimo (pradės veikti 2025 02) terminalai, VIP terminalas ir konferencijų centras. Oro uosto keleivių pralaidumas – apie 1200 keleivių per valandą. Oro uoste veikia oro transporto bendrovių Air Baltic, Ryanair, Wizz Air orlaivių aptarnavimo bazės.

Vilniaus oro uosto logotipas

Veiklos rodikliai

1992–2018 Vilniaus oro uoste aptarnautų keleivių skaičius parodytas 1 lentelėje, oro uosto veiklos rodikliai 2019–23 – 2 lentelėje. Iš Vilniaus oro uosto vykdomi reguliarūs skrydžiai 61 kryptimi (2024).

2

1

keleivių išvykimo terminalas

laukiamoji salė

Istorija

1915 kaizerinė Vokietija dabartinio oro uosto vietoje įkūrė karinį aerodromą bombonešiui (jam reikėjo apie 200 m ilgio pakilimo tako). 1920 Lietuvą okupavusi Lenkija perėmė aerodromą, 1932 08 17 jo dalį pavertė civiliniu oro uostu Vilnius–Kirtimai (lenk. Wilno–Porubanek) ir atidarė pirmąją keleivinę liniją Varšuva–Vilnius-Ryga. Nuo 1937 per Vilnių ėjo linija Budapeštas–Krokuva–Varšuva–Vilnius–Ryga–Talinas–Helsinkis. Nuo 1939 05 15 iš Vilniaus į Rygą skraidinta su nusileidimu Kaune.

SSRS okupavus Lietuvą oro uostą ir lėktuvus perėmė sovietų valdžia. Per Antrąjį pasaulinį karą oro uostas naudotas kariniams tikslams. 1944 07 17 oro uostas vėl tapo civiliniu. 1946 pastatytas terminalas (dabar jame įsikūrusi orlaivių aptarnavimo bendrovė), 1954 – oro uosto rūmai (pagrindinis pastatas). 1958 nuspręsta, kad esamas pakilimo takas neatitinka reikalavimų, 1962 įrengtas naujas 1600 m ilgio takas, 1973 prailgintas iki 2000 metrų. 20 a. 7 dešimtmetyje pradėti reguliarūs skrydžiai reaktyviniais lėktuvais į Maskvą, vėliau – į Minską, Kijevą, Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), Sočį, Taškentą ir kitur. Oro uoste leidosi iš Maskvos į Berlyną ir Prahą skrendantys lėktuvai, 20 a. 9 dešimtmetyje atsirado skrydžiai į Varšuvą, Frankfurtą prie Maino, Londoną. Skrydžius vykdė SSRS bendrovė Aeroflot.

VIP terminalas ir konferencijų centras

naujasis išvykimo terminalas (pastatytas 2024)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 09 30 oro uostas įregistruotas kaip valstybės įmonė. Baigtas statyti naujas keleivių terminalas, atsisakyta sovietinės gamybos lėktuvų (jie pakeisti lėktuvais Boeing, Saab). Nacionalinė oro transporto bendrovė Lietuvos avialinijos (įkurta 1991, nuo 2006 flyLAL, bankrutavo 2009) iš Vilniaus oro uosto 1991 pradėjo tarptautinius skrydžius į Kopenhagą, 1992–93 – į Londoną, Paryžių, Stokholmą, Amsterdamą, Frankfurtą prie Maino, vėliau skraidino keleivius daugiau kaip 20 maršrutų (Europoje), kartu su vadinamaisiais bendrojo kodo partneriais (kitų šalių oro transporto bendrovėmis) suteikė keleiviams galimybę nuvykti į daugiau kaip 650 pasaulio miestų, o krovinius galėjo pristatyti į bet kurią šalį. Iš Vilniaus oro uosto keleivius skraidino ir kitos bendrovės. 1991 iš Vilniaus oro uosto keleivius pradėjo skraidinti bendrovė LOT, 1992 – SAS, 2003 – Air Baltic, 2011 – Ryanair ir Wizz Air, 2013 – Turkish Airlines ir kitos.

Vilniaus oro uosto rūmai

2014 Vilniaus oro uostas tapo bendrovės Lietuvos oro uostai Vilniaus filialu. 2017 rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas. 2022 pradžioje baigta 3 m. trukusi rekonstrukcija (pastatytas naujas šiaurinis peronas, atnaujinti orlaivių riedėjimo takai ir kita). 2024 rekonstruota centrinė aikštė, baigtas statyti naujas keleivių išvykimo terminalas (veiklą pradės 2025 02, padidins keleivių pralaidumą iki 2400 keleivių per valandą).