Vilniaus sutartys
Vlniaus sùtartys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Livonijos sutartys, sudarytos Vilniuje per Livonijos karą (1558–83). Precedentas – 1557 trys karinės LDK ir Livonijos ordino Pasvalio sutartys, priežastis – Rusijos kariuomenės veržimasis gilyn į Livoniją. 1559 08 31 sutartį pasirašė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir Livonijos ordino magistras Gotthardas Kettleris. Livonijos ordinas atsidavė LDK apsaugai, jos protektoratui, jai perdavė 5 pilis su žemėmis: Bauskę, Daugpilį, Ludzą, Rēzeknę ir Sėlpilį. 1559 09 15 sutartimi tarp Žygimanto Augusto ir Rygos arkivyskupo Vilhelmo Brandenburgiečio arkivyskupija t. p. pasidavė LDK politinei globai, jai perdavė Lielvardės ir Viliakos (vokiškai Marienhausen) pilis su žemėmis. Šiomis sutartimis Lietuva įsitvirtino prie Dauguvos ir Pietryčių Livonijoje, buvo sustiprintas Lietuvos šiaurinių sienų saugumas (LDK karių įgulos buvo dislokuotos daugiau kaip 20 pilių). Žygimanto Augusto 1561 11 28 sutartimi (ją rengė LDK kancleris Mikalojus Radvila Juodasis) su Gotthardu Kettleriu, Vilhelmu Brandenburgiečiu, t. p. Cėsių, Valmieros miestų (Rygos miestas sudaryti šią sutartį atsisakė) atstovais. Livonija (be Švedijos užkariautos Šiaurės Estijos ir Danijai atitekusios Saaremos salos bei Piltenės‑Aizputės apylinkių) autonominėmis teisėmis buvo prijungta prie LDK. Žygimantas Augustas suteikė Livonijos bajorams (vokiečiams) privilegiją. Taip 1561–62 suiro Livonijos valstybių konfederacija. Sudaryta Kuršo kunigaikštystė (jos kunigaikščiu tapo Gotthardas Kettleris) buvo LDK vasalė. LDK įgijo priėjimą prie Baltijos.
B. Dundulis Lietuvos užsienio politika XVI a. Vilnius 1971; R. Varakauskas Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII–XVI a. Vilnius 1982; A. Tyla Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje Vilnius 1986.
415