Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija

Vlniaus šv. Juõzapo kunig seminãrija, iki 1993 Vlniaus kunig seminãrija, Vlniaus diecèzinė kunig seminãrija, katalikų aukštoji mokykla, rengianti dvasininkus.

Veikla

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija teikia Laterano universiteto bakalauro ir religijos mokslų magistro laipsnius. Ruošiantis kunigystei mokslas trunka šešerius metus (prieš juos Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje dar yra parengiamieji arba propedeutiniai metai, privalomai įvesti 2003 Lietuvos vyskupų konferencijos sprendimu): I ir II filosofijos kursai (Kauno kunigų seminarijoje), I–IV teologijos kursai (atitinka III–VI mokslo metus seminarijoje, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje). Antraisiais ir trečiaisiais teologijos studijų metais klierikai skiriami lektoriais ir akolitais, ketvirtaisiais pasirengusieji šventinami diakonais. Baigusieji akademinę programą ir atlikusieji diakono tarnystės praktiką šventinami kunigais. Seminarija leidžia (nuo 1995) žurnalą Teesie (iki 2024 išėjo 89 numeriai).

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija (architektai Jūras Balkevičius ir Marius Šaliamoras, 1997)

Seminarija turi biblioteką (jos fonduose saugoma 65 000 vienetų įvairių dokumentų, tarp jų yra apie 7000 vienetų 17–19 a. dokumentų; seniausia knyga – 1693 išleista M. Liuterio Biblija).

Istorija

1563 07 15 Tridento Susirinkimo XXIII sesijoje priimamas dekretas dėl seminarijų steigimo. Vilniaus kunigų seminariją 1582 01 11 įkūrė Vilniaus vyskupas J. Radvila. Iš pradžių Vilniaus kunigų seminarija veikė šalia Vyskupų rūmų, klierikai gyveno vyskupo namuose netoli Vilniaus katedros. 1774 Vilniaus kunigų seminarija perkelta į jėzuitų naujokyną Šv. Ignoto gatvėje, nuo 1797 veikė pertvarkytoje Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje ir karmelitų vienuolyne. Iš pradžių mokslas truko 1–2 metus, ilgainiui įvestos 4 metų studijos, buvo priimami baigusieji gimnazijos 4 klases; tokia studijų tvarka gyvavo iki 1916. 1789 patvirtintos Vilniaus kunigų seminarijos taisyklės – vyskupijos valdytojas skirdavo Vilniaus kunigų seminarijos rektorių, inspektorių ir 4 profesorius (vienas jų dėstė dogmų teologiją ir katekizmą, kitas – moralinę teologiją, trečias – Šventąjį Raštą, ketvirtas – lotynų kalbą, logiką, matematiką, geometriją, piešimą, fiziką, geografiją ir kosmografiją žemesniųjų kursų klierikams). Edukacinei komisijai reformavus švietimo sistemą nuo 1773 imta dėstyti ir gamtos bei tiksliuosius mokslus. Dėstyta lotynų, nuo 1843 – rusų, vėliau – lenkų kalba. 1906 įvestos neprivalomos lietuvių kalbos pamokos.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Vilniaus kunigų seminarija buvo uždaryta. 1920 Vilnių okupavus lenkams Vilniaus kunigų seminarija buvo pavaldi Lenkijos bažnytinei valdžiai. 1925 įkūrus Vilniaus arkivyskupiją Vilniaus kunigų seminarija tapo jos seminarija.

1941 nacių Vokietijai okupavus Lietuvą buvo suimta Vilniaus kunigų seminarijos vadovybė ir klierikai, Vilniaus kunigų seminarija uždaryta. 1942 arkivyskupas M. Reinys atnaujino seminarijos veiklą, rektoriumi paskirtas kunigas L. Tulaba, buvo 67 klierikai. Vilniaus kunigų seminarija veikė buvusiame benediktinių vienuolyne prie Šv. Mykolo bažnyčios. 1943 03 19 okupacinės valdžios įsakymu Vilniaus kunigų seminarija uždaryta, patalpos konfiskuotos, rudenį Vilniaus kunigų seminarija veiklą atnaujino. 1945 sovietų okupacinei valdžiai seminariją uždarius Vilniaus arkivyskupas R. Jałbrzykowskis ją perkėlė į Balstogę (veikė iki 1993).

Vilniuje Vilniaus kunigų seminarija atkurta 1993 07 16 (rektorius monsinjoras K. Vasiliauskas, kiti rektoriai nurodyti lentelėje), įsikūrė Antakalnyje, buvusiame trinitorių vienuolyne, buvo 22 klierikai. 1998 seminarijai persikėlus į naujas patalpas Jeruzalėje (Vilnius) joje mokėsi ir klierikai iš Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijų. 2003 įvestas privalomas propedeutinis (parengiamasis) kursas. Seminarijoje mokslas truko septynerius metus: pirmieji metai (propedeutinis, arba parengiamasis, kursas) skirti įtvirtinti krikščioniško gyvenimo pagrindus, dvejus metus buvo studijuojami filosofijos, kitus ketverius metus – teologijos dalykai. Iki 2005 prie Vilniaus kunigų seminarijos veiklos prisidėjo Kristaus Karaliaus ir Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijų seserys. 2018/2019 seminarijoje studijavo 22 klierikai ir 7 propedeutinio kurso kandidatai.

2020 vasarą, įgyvendinant Ratio fundamentalis institutionis sacerdotalis (2016) gaires, Lietuvos vyskupai nusprendė reformuoti kunigų ugdymą Lietuvoje. Lietuvoje veikiančios trys kunigų seminarijos tapo pasiruošimo kunigystei skirtingų etapų formacijos vietomis, kuriose paeiliui kunigystei ruošiami kandidatai iš visų Lietuvos vyskupijų. Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijai patikėtas propedeutinio (parengiamojo) kurso auklėtinių ugdymas įtvirtinant krikščioniško gyvenimo pagrindus, Kauno kunigų seminarijoje įgyvendinama mokinystės etapo, paprastai sutampančio su dvejų metų filosofijos studijomis (I ir II filosofijos kursai), formacija, o Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje – ketverių metų teologijos studijų (arba panašėjimo į Kristų; I, II, III, IV teologijos kursai) etapas. 2021/2022 seminarijoje teologiją studijavo 24 klierikai (I kurse – 4, II – 9, III – 5, IV – 6). 2022/2023 seminarijoje teologiją studijavo 21 klierikas: I kurse – 5, II kurse – 4, III kurse – 8, IV kurse – 4. 2024 studijuoja 17 klierikų.

Žymūs absolventai

Seminariją yra baigę monsinjoras K. Vasiliauskas, vyskupai M. Valančius, J. Kukta, M. Reinys, J. Steponavičius.

Rektoriai

1

kunigų seminarija