Vilniaus Šventosios Dvasios brolijos spaustuvė

Vlniaus Šventõsios Dvãsios broljos spaustùvė 1595–1610 ir 1617–1702 veikė Vilniuje, 1611–46 ir Vievyje (nuo 1617 kaip jos filialas). Įkūrė Vilniaus stačiatikių brolijos nariai, susibūrę apie Šventosios Dvasios cerkvę. Išspausdino daugiau kaip 100 leidinių (20 lenkų kalba); svarbiausi: Maldos kasdieninės (Molitvy povsednevnye 1595), senosios slavų kalbos vadovėlis Horologijus (Časovnik), pirmoji knyga Lietuvoje graikų kalba Dialogas, L. Zizanijaus Slavų gramatika (Grammatika slovenska, visi 1596), M. Smotrickio Taisyklingos sintagmatikos slavų gramatika (Grammatiki slavenskija pravilnoe Sintagma 1619). 1702 išleista unikali miniatiūrinė maldaknygė Molitvoslav. Vilniaus stačiatikiai miestiečiai ir vienuoliai bei juos globojantys didikai panaudojo spaustuvę polemikai su katalikais ir unitais. Dėl S. Zizanijaus veikale Jeruzalės patriarcho šventojo Kirilo pamokymas apie Antikristą ir jo ženklus (Kazanie svjatogo Kirilla patriarchi ierusalimskogo, o antichriste i znakoch ego 1596) ir M. Smotrickio veikale Trenas, arba Rytų Bažnyčios verksmas (Trenos, to jest lament Wschodniej Cerkwi 1610) paskelbtos popiežiaus ir Katalikų Bažnyčios kritikos spaustuvė ir stačiatikių brolija Zigmanto Vazos buvo persekiojamos. Spaustuvės veikla turėjo daug įtakos Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos stačiatikiams.