Vilniaus švietimo apygarda

Vlniaus švietmo apýgarda, 1803–32 ir 1850–1917 Rusijos imperijos švietimo sistemos administracinis vienetas. Centras – Vilnius. Įkurta 1803 01 24 caro Aleksandro I įsaku. Tvarkė Vilniaus, Vitebsko, Voluinės, Gardino, Mogiliavo, Minsko, Kijevo ir Podolės gubernijų mokyklas. Mokslo ir administravimo centru tapo Vilniaus universitetas. 1804 buvo įsteigtos keturklasės valsčių, vienklasės ir dviklasės parapinės mokyklos. 1826 pertvarkius Vilniaus švietimo apygardą Vitebsko ir Mogiliavo gubernijų mokyklos perduotos Sankt Peterburgo švietimo apygardai (1829 jos perduotos naujai įkurtai Baltarusijos švietimo apygardai). 1828 švietimo reforma pakeitė pradinio ir vidurinio mokslo sistemą: pradinės mokyklos tapo parapinėmis ir valsčių mokyklomis, vidurinės – gimnazijomis. Po 1830–1831 sukilimo 1832 05 01 Vilniaus universitetas buvo uždarytas, švietimo apygarda panaikinta, jos žinioje buvusios mokyklos perduotos Baltarusijos švietimo apygardai (centras 1832–36 Vitebskas, 1836–50 – Vilnius).

Vilniaus universiteto Didysis kiemas (Adolphe’o Jeano-Baptiste’o Bayot ir Phillipe’o Benoist chromolitografija iš J. K. Vilčinskio Vilniaus albumo, 1850, Lietuvos dailės muziejus)

Vilniaus bajorų institutas Dominikonų gatvėje (pastatas dešinėje; Jeano-Baptiste’o Arnout ir Adolphe’o Jeano-Baptiste’o Bayot chromolitografija iš J. K. Vilčinskio Vilniaus albumo, 1850, Varšuvos nacionalinis muziejus)

1850 panaikinus Baltarusijos švietimo apygardą buvo atkurta Vilniaus švietimo apygarda, jai perduotos Vilniaus, Gardino, Minsko ir Kauno gubernijų mokyklos. Vitebsko ir Mogiliavo gubernijų mokyklos perduotos Sankt Peterburgo švietimo apygardai. 1855 Vilniaus, Gardino, Minsko, Mogiliavo ir Vitebsko gubernijose buvo devyniolika penkiaklasių, aštuonios triklasės valsčiaus mokyklos. Liaudies švietimo ir Valstybės iždo ministerijų žinioje buvo 178 valdinės parapinės mokyklos, septynios mokyklos veikė prie kitų tikėjimų bažnyčių, buvo trys moterų mokyklos. Būta mokyklų, priklausančių Šventajam sinodui. Už dalyvavimą 1863–1864 sukilime Vilniaus švietimo apygardos kuratorius Ivanas Kornilovas 1864–68 atleido beveik visus mokytojus lenkus ir katalikus. Buvo uždarytas ir Vilniaus bajorų institutas, kuriame buvo mokyta lenkų kalba; be administracijos leidimo kunigai negalėjo mokyti lenkų kalba. Katekizmo katalikai buvo mokomi atskirai ir vadinamąja vietine tarme.

1915 Vilniaus švietimo apygarda turėjo 11 976 visų tipų mokyklų, iš jų – 9636 pradinės, visose mokyklose mokėsi 685 526 moksleiviai, iš jų pradinėse – 575 272. Švietimo apygardos kuratoriai išvardyti lentelėje.

1