Vilniaus vadavimo sąjunga

Vlniaus vadãvimo sjunga, Vlniui vadúoti sjunga, visuomeninė politinė organizacija, 1925–38 veikusi Lietuvoje ir užsienyje. Centras Kaune. Turėjo 612 skyrių Lietuvoje ir 60 užsienyje, Lietuvoje – 27 000 narių, iš viso 600 000 rėmėjų (1937). Sąjungai vadovavo centro komitetas; prie jo veikė švietimo, moterų ir kitos sekcijos. Sąjunga išleido 98 leidinius, 1929–38 leido žurnalą Mūsų Vilnius. Sąjungos pirmtakas – Lenkijos valdžios priverstų palikti okupuotą Vilniaus kraštą lietuvių visuomenės veikėjų 1922 sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas (33 nariai), tais pačiais metais persitvarkęs ir pasivadinęs Komitetu Vilniaus lietuviams remti. Vilniaus vadavimo sąjunga lietuvių visuomenėje stiprino Vilniaus krašto atgavimo idėją, skatino antilenkišką poziciją, propagavo Vilniaus klausimą užsienio šalyse.

Vilniui vaduoti sąjungos narių susirinkimas (20 a. 4 dešimtmetis; Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Rėmė Vilniaus krašto lietuvių kultūrinę veiklą (paramą per sąjungą sistemingai teikė Lietuvos Respublika), rengė paskaitas, minėjimus, specialias programas per radiją lietuvių ir lenkų kalbomis krašto gyventojams. 1931 suorganizavo fondą lėšoms kaupti (jo vadovybė siekė, kad sąjungą remtų visi Lietuvos gyventojai). Vilniaus krašto klausimams nagrinėti 1937 įkūrė Vilniaus institutą.

Po 1938 03 Lenkijos ultimatumo Lietuvai Lietuvai užmezgus diplomatinius santykius su Lenkija, 11 25 sąjunga uždaryta; vietoj jos 1938–40 veikė Tėvynės sąjunga.

Pirmininkai: M. Biržiška (1925–35) ir A. Juška (1935–38). Sąjungos vadovybės kiti nariai: Z. Bačelis, J. Grabauskas, kunigas F. Kemėšis, A. Mažonis, J. Purickis, B. Sližys.

Vilniui vaduoti sąjungos Raseinių skyriaus vėliava (Vytauto Didžiojo karo muziejus)

1083

-Sąjunga Vilniui vaduoti; -Vilniaus tremtinių komitetas; -Komitetas Vilniaus lietuviams remti