vilnškių tarm, rytų aukštaičių patarmės dalis. Užima lietuvių kalbos ploto rytinį pakraštį nuo Turmanto šiaurėje iki Sudervės–Dieveniškių pietuose. Nekirčiuotus dvibalsius ie ir uo išlaiko sveikus (pvz., s′v′iestúotas, juodúoja). Prieš e tipo vokalizmą kietina priebalsius l, r, s (pvz., palá·ido ‘paleido’, r.tas ‘retas’, sasuõ ‘sesuo’). Vilniškių tarmė vokalizmo ir kitomis ypatybėmis nėra visur vienalytė. Pietiniai vilniškiai balsį o visose žodžio pozicijose taria kaip bendrinės kalbos, tik ne taip įtemptą ir silpniau labializuotą (pvz., dó·b′ilas, do.b′ila., katrõ·, lazdõ·s), o šiauriniai (maždaug nuo Švenčionių) yra išlaikę baltiškojo ā reliktą, turintį o atspalvį (pvz., dá·b′ilas, da.b′ila., katrã·, lazdã·s / dǻ·b′ilas, då.b′ila., katr·, lazd·s; apie Adutiškį taria ir dúob′ilas, duob′ila.). Ne visai vilniškių tarmei būdinga vienodo platumo ė: pietinėje dalyje, maždaug nuo Šutų (Švenčionių rj. savivaldybė) į pietus, jis artimas bendrinės kalbos ė, tik po sukietėjusio priebalsio l suužpakalėjęs (pvz., b′·ga ‘bėga’, t′ė.v′·n′ė. ‘tėvynė’, głε.b′·s ‘glėbys’); šiaurinėje dalyje jis svyruoja nuo platesnio ir atviresnio ẹ (Dūkštas, Ignalina, Tverečius; pvz., b′·ga, t′ẹ.v′·n′ẹ.) iki visiškai plataus e (Adutiškis; pvz., b′é·ga, t′e.v′·n′e.). Po priebalsių d, t, g, k, ž, š, č, j, n vilniškių tarmė šiaurinėje dalyje vietoj ė taria ie (pvz., d′iẽd′ie ‘dėdė’, t′evas ‘tėvas’, vá.l′g′ie ‘valgė’). Švenčionėlių apylinkėse negalūninis kirčiuotas a verčiamas silpnai labializuotu, neįtemptu o su a atspalviu (kaip rotininkų; pvz., .data / .data ‘adata’). Negalūninius kirčiuotus i, u visa vilniškių tarmė ilgina iki pusilgių (pvz., k′.tas ‘kitas’, l.bo.s ‘lubos’), nekirčiuotų y, ū kiekybę daugelis išlaiko (pvz., g′i·v′.n′imas ‘gyvenimas’, gru·da. ‘grūdai’), tik Dūkšto ir Smalvos apylinkėse dažniausia juos trumpina iki pusilgių (pvz., g′i.v′.n′imas, gru.da.).
Vilniškių tarmė išlaikė senesnių morfologijos formų (pvz., m′.tuosu ‘metuose’, akm′en′ès ‘akmens’, sasaràs < seserès ‘sesers’, kataràs, ‑à ‘katras, ‑a’, n′èš′č′ab′e / n′èš′č′o.b′e ‘neščiau’, n′èštumb′e / n′eštu.b′e ‘neštumei, neštume’, n′èštu.d′b′e ‘neštute’, n′eštũ·b′e ‘neštų’). Vilniškių tarmės pavadinimą imta vartoti 1965 priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje.
303