vilnos

vlnos, gyvūnų (avių, ožkų, alpakų, kupranugarių, lamų, triušių) plaukai, kuriuos galima verpti ir velti. Pagal išvaizdą ir technines savybes vilnas sudarantys plaukai skirstomi į pūkinius, akuotinius, tarpinius, negyvuosius, sausuosius, dengiamuosius ir šunplaukius. Pūkiniai plaukai ploniausi (15–30 µm storio) ir labiausiai garbanoti, akuotiniai – tiesūs arba vos garbanoti (35–200 µm storio). Tarpiniai plaukai plonesni už akuotinius ir storesni už pūkinius (30–50 µm storio). Negyvieji plaukai labai stori (daugiau kaip 200 µm storio), trumpi, neblizga, nesidažo, lūžta. Sausieji plaukai užima tarpinę padėtį tarp akuotinių ir negyvųjų plaukų, yra šiurkštūs ir stambūs. Dengiamieji plaukai labai šiurkštūs, blizgantys, tamsūs, trumpi (1–2,5 cm), nekerpami. Jais apauga gyvūno snukis, kojos, rečiau uodega. Plonavilnių ir pusiau plonavilnių ėriukų vilnoje auga ilgi, stori ir mažai garbanoti šunplaukiai, kurie pirmaisiais augimo metais išslenka. Avių snukio gale auga lytėjimo plaukai, kurie padeda aviai orientuotis. Šie plaukai nekerpami. Pagal plaukų sudėtį vilnos skirstomos į vienarūšes (plonas ir pusiau plonas) ir nevienarūšes (šiurkščias ir pusiau šiurkščias). Pačios vertingiausios yra plonavilnių avių vilnos. Jos sudarytos iš plonų, pūkinių plaukų, tinkamos geriausiems audiniams ir trikotažui. Pusiau plonavilnių avių vilnose vyrauja pūkiniai arba tarpiniai plaukai, jos naudojamos buitiniams ir techniniams audiniams bei trikotažui. Pusiau šiurkščiavilnių ir šiurkščiavilnių avių vilnose yra visų tipų plaukų. Naudojamos audiniams, kilimams, neaustinėms medžiagoms, veltiniams. Pagal cheminę sudėtį vilnose daugiausia yra keratino grupės baltymų, kurie turi daug sieros. Vilnos baltymus sudaro 20 aminorūgščių (svarbiausios cistinas, cisteinas, argininas, metioninas). Vilnų fizinės savybės apibūdinamos jų tankumu, storiu, garbanotumu, ilgiu, stiprumu, tamprumu, elastingumu, spalva, plastiškumu, tąsumu, blizgesiu, drėgnumu, vėlimusi. Vilnų tankumas apibūdinamas jų plaukelių skaičiumi avies odos 1 cm² (plonavilnių – apie 10 000, pusiau plonavilnių – iki 5000, šiurkščiavilnių – 700–1000). Tankiausios vilnos būna ant menčių, šlaunų, šiek tiek retesnės – ant nugaros, rečiausios – papilvėje. Vilnų storis yra vilnų plaukelio skersmuo (10–300 µm). Vilnų garbanotumas – vilnų lankelių aukštis (normalus, lygus, ištęstas, plokščias, aukštas, suspaustas ir kilpinis). Vilnų ilgis yra atstumas nuo odos paviršiaus iki plauko viršūnės. Ilgiausios vilnos būna ant šonų ir ties mentikauliu, per mėnesį pailgėja 1–3 cm. Vilnų stiprumas yra jų plaukelių gebėjimas išlaikyti svorį. Pūkinis plaukelis išlaiko 4–10 g, tarpinis – 9–23 g, akuotinis – 26–93 gramus. Vilnų tamprumas yra jų savybė atgauti pirmykštę būseną po ištempimo, vilnų elastingumas – laikas, per kurį jos atgauna pirmykštę būseną. Vilnų spalva yra jų pigmentacija, kuri priklauso nuo plauko kamštiniame sluoksnyje esančio pigmento. Plonos ir pusiau plonos vilnos beveik visada yra baltos, šiurkščios vilnos – baltos, juodos, pilkos, melsvos, gelsvos, rusvos. Vilnų plastiškumas yra jų gebėjimas išlaikyti formą veikiant aplinkos veiksniams (drėgmei, temperatūrai, slėgiui). Vilnų tąsumas yra jų ilgėjimas tempiant. Plonos vilnos pailgėja 30–58 %, pusiau plonos – 37–67 %, pusiau šiurkščios – 32–48 %. Vilnų ilgėjimas iki nutrūkimo apskaičiuojamas milimetrais. Kuo vilnos tąsesnės, tuo jos geresnės, iš jų pagaminti drabužiai ilgiau nešiojami. Vilnų blizgesys (žvilgesys) yra saulės spindulių atsinaujinimas vilnų žvyneliuose. Suteikia audiniui puošnumo. Blizgesys būna stiklinis, šilkinis, sidabrinis, matinis. Didelę reikšmę turi karakulinių kailiukų blizgesys. Vilnų drėgnis apskaičiuojamas pagal jose esantį vandens kiekį, kuris būna 10–55 %. Vilnos sugeria ir išgarina daug drėgmės. Vilnų vėlimasis yra jų savybė sudaryti veltinį. Vilnos veliasi, kai temperatūra aukšta ir didelė drėgmė. Priklauso nuo vilnų žvynelių formos, vilnų tąsumo, elastingumo ir garbanotumo. Vilnos yra higroskopiškos, nelaidžios šilumai, gerai praleidžia orą, ultravioletinę spinduliuotę, nesukelia alergijos, sulaiko bakterijas ir garsą.

1060

-vilna