vlnų prãmonė, tekstilės pramonės šaka, kurios įmonės valo vilnas nuo mechaninių priemaišų, plauna, džiovina, pakuoja transportuoti, karšia, velia, verpia vilnonius siūlus ir audžia vilnonius audinius. 21 a. pradžioje vilnos sudaro tik apie 3 % pasaulio tekstilės pluošto produkcijos. Dažniausiai naudojamos avių vilnos, dar gaunama ožkų, kupranugarių, lamų, jakų, triušių ir kitų vilnų.
Vilnų pramonė pasaulyje
Luisa Spagnoli įmonėje verpiami siūlai iš Angoros triušių vilnos (20 a. 6 dešimtmetis, Perugia, Umbrijos sritis, Italija)
Lanas Trinidad S.A. įmonės vilnų karšimo ir verpimo cechas (Trinidadas, Floreso departamentas, Urugvajus)
1976 pasaulyje gauta 2,6 mln. tonų neplautų vilnų, daugiausia Australijoje – 747 000 tonų, SSRS – 423 000 tonų, Naujojoje Zelandijoje – 311 000 tonų, Argentinoje – 160 000 tonų. 1990 gauta 3,3 mln. tonų neplautų vilnų. Mažėjant vilnų kainoms avių bandas ir vilnų gavybą 1990–2010 sumažino šalys, kuriose buvo gaunama apie 60 % vilnų pasaulinės produkcijos: Australija (taip pat dėl padažnėjusių sausrų), Argentina, Didžioji Britanija, Urugvajus, Pietų Afrikos Respublika (sumažino 45–60 %), Naujoji Zelandija (30 %). Vilnų gavyba tarp didžiųjų gamintojų padidėjo tik Kinijoje (62 %, ji aplenkė daug dešimtmečių pirmavusią Australiją). 2010 pasaulyje gauta apie 2,0 mln. tonų neplautų vilnų (lentelė).
Pasaulio vilnų rinkoje dominuoja Australija, nes 90 % savo produkcijos eksportuoja (daugiausia į Kiniją, Indiją ir Italiją). Apie 80 % vilnos eksportuoja Urugvajus (daugiausia į Kiniją ir Italiją). 15 Europos Sąjungos šalių 2010 gauta 186 000 tonų vilnų: iš jų Didžiojoje Britanijoje – 67 000 tonų, Ispanijoje – 28 000 tonų, Rumunijoje – 18 000 tonų, Airijoje – 14 000 tonų, Vokietijoje – 13 000 tonų, Italijoje – 9000 tonų, Graikijoje – 8000 tonų, Bulgarijoje ir Portugalijoje – po 7000 tonų.
1
Vilnų pramonė Lietuvoje
Lietuvoje avių vilnos kaime dažniausiai buvo apdorojamos rankiniu būdu: kedenamos rankomis, karšiamos rankiniais karštuvais, verpiamos namų darbo rateliais, iš suverptų siūlų namų darbo staklėmis audžiami audiniai. 15 amžiuje Vilniuje susikūrė vilnos ir drobės cechai. 18 amžiuje Radvilų ir A. Tyzenhauzo manufaktūrose buvo audžiama gelumbė, vilnonės juostos. 1828 Vilniuje buvo 3 gelumbės manufaktūros, jose austi vilnoniai audiniai kariuomenės aprangai. 19 a. Šiauliuose įsteigtas vilnonių ir šilkinių audinių fabrikas, Vilniaus priemiestyje Leoniškėse – gelumbės fabrikas, 1907 Juodupėje (dabar Rokiškio rajono savivaldybė) – O. Trėjaus vilnonių audinių fabrikas (nuo 1930 fabrikas Nemunas), veikė daug karšyklų ir vėlyklų. Per Pirmąjį pasaulinį karą daug vilnų pramonės įmonių sugriauta, po karo atstatyta ir išplėsta. Kaune įkurta vilnonių audinių fabrikų: 1922 – Drobė, 1927 – Liteksas, 1937 – Lima, 1940 – Bostonas. 1925 Lietuvoje (be Vilniaus krašto) veikė 11 milo vėlyklų, 126 vilnų karšyklos, 14 vilnų verpyklų ir audyklų, 1939 – 5 vilnonių audinių fabrikai, apie 300 karšyklų (didesnės, pavyzdžiui, Kretingos, Linkuvos, Garliavos, Biržų, Jonavos, turėjo verpimo mašinų), išausta 1,8 mln. metrų vilnonių audinių. Per Antrąjį pasaulinį karą sugriauti fabrikai Bostonas ir Drobė. Po karo vietoj fabriko Drobė pastatytas naujas fabrikas. 1956 Anykščiuose įkurtas vėlimo fabrikas Spartakas. 1953 buvo gauta 1188 tonos, 1958 – 1303 tonos, 1964 – 833 tonos, 1982 – 143 tonos vilnų. 1953 išausta 2,2 mln. metrų, 1960 – 6,8 mln. metrų, 1970 – 14,8 mln. kvadratinių metrų, 1980 – 21,5 mln. kvadratinių metrų vilnonių audinių. Pramoniniams audiniams tinkamų vilnų taip pat buvo atsivežama, pavyzdžiui, 1967 – 4857 tonos (daugiausia iš Ukrainos, Kazachijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Argentinos, Indijos).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dalis vilnų pramonės įmonių buvo privatizuotos, dalis bankrutavo. 1992 fabrikas Spartakas pertvarkytas į bendrovę Velteksta, nuo 2000 – bendrovė Fetras (gamina techninį veltinį, gaminius pirtims ir kitus). 1999 bendrovė Nemunas tapo bendrove Baltic Mills (2010 iškelta bankroto byla). 2005 bendrovė Liteksas pertvarkyta į bendroves Lietvilna (gamina vilnonius pledus) ir Lietlinen (gamina lininius verpalus). 2010 bankrutavo bendrovė Drobė. 1990 Lietuvoje išausta 21,7 mln. kvadratinių metrų, 2000 – 15,4 mln. kvadratinių metrų, 2011 – 2,3 mln. kvadratinių metrų vilnonių audinių. 1993 gauta 110 tonų, 2000 – 30 tonų, 2005 – 44 tonos, 2010 – 109 tonos, 2012 – 140 tonų vilnų.
2687