vilties teologija

viltiẽs teològija, krikščionių eschatologinės teologijos koncepcija. Susiformavo 20 a. viduryje. Pradininkas ir kūrėjas – J. Moltmannas. Vilties teologijos esmė – būsimosios Dievo karalystės viltis. Akcentuojamas Dievo imanentiškumas – buvimas ir veikimas pasaulyje, o ne virš jo. Kristaus prisikėlimas yra krikščionių vilties pagrindas. Viltis traktuojama kaip dorybė, įmanoma dėl Dievo malonės. Žmogus, pasitikėdamas Dievu, viliasi išganymo pilnatvės, kuri yra palaimingas bendravimas su Dievu. Galutinis vilties objektas suvokiamas kaip mesijinės karalystės išsipildymas arba kūrinijos pilnatvė Kristuje. Pabrėžiamas vilties teologijos socialinis aspektas – krikščionių veikimas pasaulyje ir vilties skleidimas, o ne konformizmas ir besąlygiškas prisitaikymas prie esamos padėties, todėl teologų uždavinys yra ne aiškinti pasaulį, bet, nelaukiant, kol jį Dievas pakeis, patiems jį keisti.