Bartuškà Vincas 1881 01 09Kazliškiai (Paežerių vlsč.) 1956 01 31Marijampolė (tuomet Kapsukas; palaidotas Liudvinave), lietuvių visuomenės veikėjas. Kunigas (1904). Filos. dr. (1911).
1903 baigė Seinų kunigų seminariją, 1911 – Fribūro (Šveicarija) universitetą. Nuo 1911 kunigavo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Per I pasaulinį karą rinko aukas nukentėjusiems lietuviams. 1916 dalyvavo Pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. 1917 iš popiežiaus kurijos padėjo išrūpinti Lietuvių dieną aukoms rinkti. 1917–18 dirbo Lietuvių informacijos biure Lozanoje, redagavo žurnalą Pro Lithuania. Po karo grįžo į Lietuvą, leido politikos ir satyros laikraštį Žaibas, kuris buvo uždraustas. Ištremtas iš Kauno netrukus vėl išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1926 grįžo į Lietuvą, iki 1928 buvo Septintojo pėstininkų pulko kapelionas. Dėl ligos 1944 persikėlė į tėviškę, nuo 1945 gyveno Liudvinave.
Parašė atsiminimų knygas Kelionė Lietuvon Didžiojo karo metu (1918), Lietuvos nepriklausomybės kryžiaus keliai 1914–19 (1937).
1901