Vincas Grigaliūnas-Glovackis

Vincas Grigaliūnas-Glovackis

Grigalinas-Glovãckis Vincas (iki 1920 Glovãckis) 1885 08 09Jieznas 1964 05 16Tunha (Kolumbija), Lietuvos karo veikėjas. Generolas (1934). 1907 baigė Vilniaus karo mokyklą. Nuo 1907 tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje Turkestane. I pasaulinio karo dalyvis. 1918 10 atvyko į Vilnių, dalyvavo organizuojant Lietuvos kariuomenę. 1918 12 02 paskirtas Antrojo pėstininkų pulko vadu. 1919 pradžioje daug prisidėjo įsitvirtinant nepriklausomos Lietuvos valdžiai Kaune. Dėl konflikto su krašto apsaugos ministru M. Velykiu 1919 03 nuo pareigų nušalintas. Po Antrojo pėstininkų pulko demonstracijos 1919 05 01 prie Prezidentūros 05 04 grąžintas į pulko vado pareigas. Nuo gegužės pabaigos pulkas kovėsi su Sovietų Rusijos kariuomene, dalyvavo Panevėžio išvadavimo operacijoje, išvadavo Rokiškį, Obelius, kovojo Latvijoje (Nepriklausomybės karas).

Rokiškio apskrityje V. Glovackis pasižymėjo represijomis prieš vietos bolševikus. 1920 08 23–09 23 vadovavo Antrajai pėstininkų divizijai. Dalyvavo kovojant su bermontininkais bei Lenkijos kariuomene. 1920 03–08, nuo 1920 09 iki 1922 12, 1925 10–1926 09 ypatingų reikalų karininkas. 1922 12–1925 10 Generalinio štabo Mobilizacijos skyriaus viršininkas. Savanorių sąjungos vienas organizatorių. 1926 09 valstiečių liaudininkų ir Lietuvos socialdemookratų partijos Vyriausybės paleistas į atsargą, 1926 pabaigoje leido opozicinį laikraštį Tautos valia, buvo jo atsakingasis redaktorius; už provokacinius straipsnius 1926 11 suimtas, bet, prasidėjus 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmui, perversmininkų iš kalėjimo paleistas. Pasiskelbęs Kauno karo komendantu aktyviai dalyvavo perversme. 1926 12 24 vėl priimtas į kariuomenę ir 1927 01 25 paskirtas ypatingų reikalų karininku prie krašto apsaugos ministro. 1927 02 suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

V. Grigaliūnas-Glovackis (ketvirtas iš dešinės) su kitais Lietuvos karininkais Kauno traukinių stotyje išlydi Vokietijos karininkus (1928 05 17; Vytauto Didžiojo karo muziejus)

1930 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. 1934 01 išėjęs į atsargą advokatavo. SSRS okupavus Lietuvą slapstėsi Baltarusijoje. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui grįžo į Kauną. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Pietų Ameriką. Bendradarbiavo Karyje, Karde, Mūsų žinyne.

Vyčio Kryžiaus 5 (1919) ir 4 (1928), Gedimino 2 (1928) laipsnio ordinas.

1718