Vincas Grybas
Grỹbas Vincas 1890 10 03Peleniai (Naumiesčio apskritis, dabartinė Šakių rajono savivaldybė) 1941 07 03Naujasodžiai (prie Jurbarko; sušaudytas nacių), lietuvių skulptorius. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės lietuvių skulptorių.
Biografijos faktai
Nuo 1904 gyveno Varšuvoje, 1910–14 Varšuvos dailės mokykloje mokėsi skulptūros (pas P. Velionskį). Dalyvavo I pasauliniame kare. 1918 grįžęs į Lietuvą 1920–21 dirbo Šakių apskrities valdybos pirmininku, 1922–23 vadovavo Lietuvos kooperacinių bendrovių sąjungos valdybos Importo–eksporto skyriui. 1923–25 studijavo Kauno meno mokykloje (pas K. Sklėrių), 1925–28 skulptūros ir keramikos mokėsi Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumière; pas É. A. Bourdelle’į), Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (abi Paryžiuje), Sèvres’o nacionalinėje aukštojoje keramikos mokykloje. Grįžęs į Lietuvą gyveno Meškioliūnuose (Šakių apskritis).
Kūryba
Sukūrė skulptūrinių paminklų: S. Daukanto Papilėje (1930), Vytauto Didžiojo Jurbarke (1930, 1989 restauruotas) ir Kaune, Aukštojoje Panemunėje (1932, neišliko, 1990 pagal J. Bučo projektą atstatytas Laisvės alėjoje), V. Kudirkos Kudirkos Naumiestyje (1934), Žemaitis Raseiniuose (1934, 1989 restauruotas), P. Vileišio Pasvalyje (1935), dekoratyvinių skulptūrų (Kauno meno mokyklos tvoros ir vartų dekoras, 1925, Čiurlionio galerijos portalo dekoras, 1925), portretų (Tėvo biustas 1909–12, N. Staniko biustas 1927–28, S. Daukanto biustas 1930), medalių (J. Basanavičiaus, P. Vileišio, abu 1930), Sintautų bažnyčios altorių (1936). Paminklai neoklasikinės krypties – iškilmingi, juose įprasminta tautinė dvasia, būdinga sukaupta plastika, išplėtoti postamentai, architektūros ir skulptūros darna. Naudojo originalią patvarią medžiagą (cementas, pripildytas marmuro ir granito grūdelių).
V. Grybas. S. Daukanto paminklas Papilėje (1930)
Parengė paminklų (Vytauto Didžiojo sarkofago, 1929, Nežinomam knygnešiui 1930, M. Valančiaus, 1935, kovai su bermontininkais Radviliškyje atminti, 1935–36, J. Jablonskio Marijampolėje, Birutė ir Kęstutis Palangoje, abu 1937) ir altorių (Kavarsko bažnyčiai, 1930) projektų. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Atminimo įamžinimas
Jurbarke veikia V. Grybo memorialinis muziejus (1956).
525
L: T. Adomonis Vincas Grybas Vilnius 1959; N. Tumėnienė Vincas Grybas: Gyvenimo ir kūrybos drama Vilnius 2004; R. Grybaitė, L. Itagaki Grybo auksas Vilnius 2021.
Vytauto Didžiojo paminklas Jurbarke (1930; 1989 restauruotas)