Vincas Kapsukas
Kapsùkas Vincas, tikr. Mickẽvičius 1880 04 07Būdviečiai (Vilkaviškio apskr.) 1935 02 17Maskva (palaidotas Novodevičės kapinėse), Lietuvos socialdemokratų partijos ir komunistų veikėjas. Mokydamasis Marijampolės gimnazijoje nuo 1895 įsitraukė į slaptą lietuvių veiklą, priklausė Sietyno draugijai. 1897 įstojo į Seinų kunigų seminariją; 1898 pašalintas už anticarinę veiklą. Iki 1902 dalyvavo varpininkų veikloje, 1901–02 Tilžėje dirbo varpininkų žurnalo Ūkininkas redakcijoje, bendradarbiavo Varpe. 1902–04 Berno universiteto laisvasis klausytojas. 1903 įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją, 1905 su kitais įkūrė Lietuvos socialistų demokratų darbininkų partiją. 1905 09 jai susijungus su Lietuvos socialdemokratų partija, tapo šios centro komiteto nariu. 1905 vasarą organizavo žemės ūkio darbininkų streikus Šiaurės Lietuvoje.
1905–06 ir 1907–13 kalintas, suartėjo su bolševikais, 1913 pabėgo iš tremties Jenisiejaus gubernijoje. Lietuvos socialdemokratų partijos įgaliotas 1914–16 Austrijoje ir Škotijoje vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio biurui. Po Rusijos Vasario revoliucijos atvykęs į Rusiją 1917 06 įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją (bolševikų), buvo jos lietuvių sekcijų centro biuro pirmininkas, reiškėsi kaip kairysis komunistas. Aktyviai dalyvavo Spalio perversme Petrograde, pritarė perversmo dekretams.
1917 12 paskirtas Rusijos Federacijos Tautybių reikalų liaudies komisariato Lietuvos reikalų komisaru. 1918 11 pabaigoje atsiųstas į Vilnių, kooptuotas į Lietuvos komunistų partijos centro komitetą. 1918 12–1919 02 marionetinės bolševikinės Lietuvos laikinosios revoliucinės vyriausybės, 1919 02–07 Lietuvos ir Baltarusijos SSR Liaudies komisarų tarybos, 1919 04–07 – Gynybos tarybos pirmininkas. 1920 pabaigoje–1921 vadovavo komunistų veiklai Vilniaus krašte.
Nuo 1921 pabaigos gyveno Maskvoje, buvo vienas Lietuvos komunistų partijos vadovų. Dėstė Vakarų tautinių mažumų komunistiniame universitete. Nuo 1923 Lietuvos komunistų partijos centro komiteto politinio biuro narys. Nuo 1920 Komunistų internacionalo veikėjas; 1926–1935 (su pertrauka) jo Lenkijos ir Baltijos šalių sekretoriato vedėjas, nuo 1928 Vykdomojo komiteto narys.
Buvo socialdemokratų žurnalų ir laikraščių Draugas, Darbininkas, Naujoji gadynė, Skardas, Vilnis, komunistų laikraščio Tiesa, žurnalo Komunaras ir kitų redaktorius, propagandistas.
Parašė apie 40 knygų ir brošiūrų. Svarbiausios: Trumpa LSDP istorija, 2 dalys 1918–20, Caro kalėjimuose: užrašai ir atsiminimai 1929 31975, Pirmoji Lietuvos proletarinė revoliucija ir Tarybų valdžia 1934 21958. 1960–78 išleisti jo Raštai (12 tomų).
1964–89 SSRS okupuotoje Lietuvoje žurnalistams kasmet teikta Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija.