Vincas Mašalaitis (apie 1920)
Vincas Mašalaitis (apie 1920)
Mašaláitis Vincas 1892 06 24Pilotiškės (Gudelių vlsč.) 1975 10 24Filadelfija (Pensilvanijos valstija), lietuvių visuomenės ir valstybės veikėjas. 1906–14 mokydamasis Marijampolės gimnazijoje aktyviai dalyvavo slaptoje moksleivių aušrininkų veikloje. 1914–18 Maskvos universitete studijavo mediciną (nebaigė). Studijuodamas dalyvavo aušrininkų, Maskvos aukštųjų mokyklų lietuvių studentų draugijos (1916–17 Knygų leidimo komisijos pirmininkas) veikloje. 1918 vienas Santaros partijos kūrėjų, 1925 šiai persitvarkius įkurtos Lietuvos ūkininkų partijos veikėjas. 1919 pradžioje grįžo į Lietuvą, nuo 1919 04 dirbo pirmosios Augustino Voldemaro vadovaujamos Vyriausybės kanceliarijoje sekretoriumi, kūrė Vyriausybės veiklos mechanizmą, rengė teisės aktų projektus, juos redagavo, ruošė spaudai.
V. Mašalaitis (trečias iš kairės) su bendraminčiais Maskvoje (pirma iš kairės – Aldona Didžiulytė, ketvirtas – P. Šalčius; 1918)
Iki 1940 sovietų okupacijos dirbo visuose Lietuvos ministrų kabinetuose – iki 1921 11 sekretorius, 1921 11–1929 09 kanceliarijos viršininkas, 1929 09–1936 12 reikalų vedėjas, 1936 12–1940 08 generalinis sekretorius. Nuo 1921 04 redagavo Vyriausybės žinias; prisidėjo prie teisės terminijos lietuvių kalba kūrimo. 1922 kartu su ministru pirmininku E. Galvanausku parengė emisijos banko statuto projektą. 1933–38 J. Tūbelio ir V. Mirono vyriausybių komisijos Klaipėdos reikalams pirmininkas, tarpininkavo tarp Klaipėdos krašto administracijos įstaigų ir Vyriausybės. 1936–38 buvo Valstybės Tarybos komisijos, sudarytos naujai konstitucijai parengti (1938 Lietuvos Konstitucija), narys.
Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę, dalyvavo Lietuvos teisininkų draugijos veikloje. Draugijos lietuviams studentams šelpti vienas steigėjų (1925). Bendradarbiavo spaudoje.
Per nacių Vokietijos okupaciją 1941–44 dirbo generalinių tarėjų įstaigoje vyriausiuoju, ypatinguoju patarėju; Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiojo komiteto narys. Įsitraukė į pogrindinę antinacinio pasipriešinimo veiklą, bendradarbiavo spaudoje. 1942 dalyvavo rengiant Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, parašė jo, vėliau ir protesto dėl Memorandumo signatarų suėmimo tekstą.
1944 07 pasitraukė į Vokietiją, gyveno privačiai, vėliau Neuffeno, Schwäbisch Gmündo (abu Badenas-Viurtembergas) lietuvių DP stovyklose. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vyriausiosios revizijos komisijos pirmininkas. 1947–49 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys, parengė daugelį komiteto dokumentų, Kultūros tarybos bendradarbis, rengė politinius straipsnius spaudai, skaitė paskaitas, dalyvavo radijo laidose. Ypač domėjosi Mažosios Lietuvos likimu, Rytprūsių atidavimo SSRS, Lietuvos vakarinių sienų klausimu, bendradarbiavo su Mažosios Lietuvos taryba, parengė ir redagavo jos programinių dokumentų, t. p. ir Fuldos aktų tekstus. Dalyvavo kuriant Pasaulio lietuvių bendruomenę, 1948 rengė jos statuto projektą.
V. Mašalaitis (antras iš kairės) Vokietijoje DP stovykloje (antras – V. Sidzikauskas, ketvirtas – A. Novickis)
Nuo 1949 12 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijoje. Aktyviai bendradarbiavo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių spaudoje, rengė paskaitas, siekė paaiškinti ir apginti dažnai kritiškai vertintą paskutinių nepriklausomos Lietuvos vyriausybių ir prezidento A. Smetonos veiklą, atskleisti SSRS nusikaltimus ir komunizmo žalą pasauliui. Vienas Kersteno komiteto liudytojų (1953). Konsultavo A. Merkelį, L. Sabaliūną, K. Škirpą, R. Skipitį, rengiančius mokslo darbus, atsiminimus Lietuvos nepriklausomybės praradimo temomis.
Gedimino 3 laipsnio, Vytauto Didžiojo 2 ir 3 laipsnio ordinai. Trijų žvaigždžių 2 laipsnio ordinas (Latvija), Italijos Karūnos 2 laipsnio ordinas.
L: A. Eidintas Gyvenimas Lietuvai. Vincas Mašalaitis ir jo darbai Vilnius 2015.