Vincas Pietaris

Petaris Vincas 1850 10 09Žiūriai-Gudeliai (Pilviškių vlsč., Marijampolės apskr.) 1902 10 03Ustiužna (Vologdos sr., Rusija), lietuvių rašytojas.

Vincas Pietaris

1861–70 mokėsi Marijampolės ir Suvalkų gimnazijose. 1875 baigė Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, 1879 – Medicinos fakultetą. 1879–83 dirbo apskrities gydytoju Demianske (Naugardo sritis), nuo 1883 – Ustiužnoje. Jau baigdamas Marijampolės gimnaziją pasireiškė kaip sąmoningas lietuvis, Maskvoje suartėjo su ten studijavusiu J. Basanavičiumi. Lietuvybės žadinimo ir tautos švietimo idėjų veikiamas ėmėsi literatūrinės veiklos, kurią ypač suintensyvino po 1890, kai į Ustiužną ištremtas A. Jakštas (Dambrauskas) paragino V. Pietarį rašyti publicistinius ir grožinius veikalus. Nuo 1891 bendradarbiavo leidiniuose Varpas, Ūkininkas, Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Tėvynės sargas, Žinyčia, Apšvieta. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais, nuo 1896 daugiausia – Savasis.

Kūryba

Daugumą kūrinių parašė Ustiužnoje. Apsakymuose (Raugalų Raulas, Kaimo sūdas, Kreivos atžalos, Dvi štukos Pečkių melagiaus, Vincas Zanavykas, Bėda geram žmogui, bet ir niekšui ne visada laimė) vaizduojama 19 a. pabaigos Lietuvos kaimo buitis. Juose iškeliama pasiturinčio žmogaus darbštumas, apsukrumas, tautiškumas. Meniškumu išsiskiria humoristinis lyrinis apsakymas Spragaručio žiedas (išspausdintas 1894). Apysakoje Keidošių Onutė (1899) parodė lietuvių inteligentijos formavimąsi, skelbė nacionalinio judėjimo idėjas, ragino rūpintis moterų švietimu. Dienoraščio stiliumi parašytoje apysakoje Kelionė (išspausdinta 1902–03) Suvalkijos kaimo buitis piešiama atskirais fragmentais, kuriuos į visumą jungia kelionės motyvas. 1895–1902 parašė apybraižų (Iš mano atsiminimų, išleista 1905) apie Sūduvos krašto praeitį ir dabartį, gimtojo kaimo žmones, apie studijų metus Maskvoje. V. Pietario beletristikoje pašiepiamos žmonių ydos, teikiama pamokymų, skaitytojų akiratį plečiančių žinių.

Reikšmingiausiame kūrinyje – pirmajame lietuviškame istorinių nuotykių romane Algimantas, arba Lietuviai XIII šimtmetyje (parašytas 1900–02, išleistas 1904–05 ⁶1989) – vaizduojama centralizuotos valdžios Lietuvoje kūrimasis, lietuvių karo žygiai, būdinga epinis mąstymas, intriguojantis, patrauklus pasakojimas, romantizmo bruožai. Istorinėje pjesėje Kova ties Žalgiriais (išleista 1906) polemizuojama su H. Sienkiewicziumi, atkuriama Žalgirio mūšio politinės prielaidos, groteskiškai pajuokiami lenkai ir Jogaila, aukštinamas Vytautas. Parašė straipsnių istorijos klausimais. Brošiūroje Lietuviai amžių glūdumose (1894) iškeliamos lietuvių kultūros tradicijos, polemizuojama su lenkų istoriografija, niūriai dabarčiai priešpriešinamas idealizuotas senovės Lietuvos paveikslas.

Parašė tautosaka pagrįstą pasakojimą vaikams Lapės gyvenimas ir mirtis (išspausdinta 1905, 1930 ⁵2012), kalbotyros, tautosakos darbų. Dar išleista V. Pietario pasakų rinktinė Lapė gaidelį neša (2008).

Savasis

R: Raštai 4 t. Kaunas 1939–40, Rinktiniai raštai Vilnius 1973. L: G. Ilgūnas Vincas Pietaris Vilnius 1987; V. Katilius Vinco Pietario akiračiai: monografija Vilnius 1992.

2271