Rastẽnis Vincas 1905 01 16Juozapinė (Dūkšto vlsč., Zarasų apskr.) 1982 02 25Niujorkas, lietuvių teisininkas, žurnalistas, politikos ir visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas
1924–27 studijavo matematiką Lietuvos universitete, 1935 baigė teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1935–36 tobulinosi Vienos universitete (konstitucinės ir tarptautinės teisės studijos).
Darbas žiniasklaidoje ir leidyboje
Spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1925, pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais. Nuo 1928 Kauno radiofono sekretorius pranešėjas, 1928–31 dirbo Lietuvos aido redakcijoje. 1936 dirbo dienraščio Vakarai redakcijoje (nuo 1939 redaktorius). 1937–38 Pažangos bendrovės direktorius. 1939–40 dirbo laikraštyje Lietuvos aidas. 1948–51 savaitraščio Dirva redaktorius ir leidėjas Clevelande, nuo 1952 Laisvosios Europos komiteto Niujorke Spaudos ir organizacijų skyriaus vyriausiasis redaktorius.
Visuomeninė ir kita veikla
1936 dėstė Prekybos institute Klaipėdoje. 1937 Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos juriskonsultas. 1940 sovietų okupacinės valdžios suimtas, iki 1941 06 kalintas Vilniuje, Maskvoje, Kaune. 1941–44 dirbo Šiaulių apygardos teismo kandidatu, advokatu, dėstė Prekybos institute Šiauliuose. 1944 pasitraukė į Prancūziją, 1948 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1972–74 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto biuletenio Elta redaktorius. Veikė Šaulių ir Ateitininkų sąjungose, Blaivybės draugijoje, nuo 1927 priklausė Lietuvių tautininkų sąjungai. 1949–51 Amerikos lietuvių tautinės sąjungos vicepirmininkas, 1950–56 Amerikos lietuvių tarybos narys, 1952–58 Lietuvių tautinio sąjūdžio, 1954–57 Lietuvių žurnalistų sąjungos pirmininkas, nuo 1958 Lietuvos nepriklausomybės talkos pirmininkas.
Veikalai
Parašė knygas Politinė tautos vienybė, Tarptautinė viešoji teisė (abi 1937), Lietuva tironų pančiuose (1964, su B. T. Dirmeikiu).