Vilkáitis Vincas 1892 01 16Kybartai 1943 01 19Trofimovsk (Rusija), lietuvių botanikas, fitopatologas. J. Vilkaičio brolis. Lietuviškosios eksperimentinės fitopatologijos pradininkas. Dr. (1925).
Išsilavinimas ir veikla
Vincas Vilkaitis
1912–15 studijavo Sankt Peterburgo universitete. 1917–20 Marijampolės Žiburio gimnazijos mokytojas. 1924 baigė Berlyno universitetą. 1925–41 Žemės ūkio akademijos Botanikos (Taikomosios botanikos) katedros vedėjas, 1934–40 rektorius; ekstraordinarinis profesorius (1927). 1927 Žemės ūkio akademijoje (prie Dotnuvos) įsteigė Augalų apsaugos stotį ir iki 1939 jai vadovavo. 1926–40 Žemės ūkio rūmų narys ir valdybos pirmininkas (dvi kadencijas iki 1938). 1935 inicijavo pirmuosius Lietuvoje geobotaninius pelkių tyrimus ir (su kitais) tyrė Kamanų (Akmenės vlsč.) ir Šepetos (Kupiškio vlsč.) aukštapelkes. 1941 06 14 ištremtas į Sibirą, kur mirė iš bado.
Vertimai
Iš vokiečių kalbos išvertė du Botanikos vadovėlius (1921 ir 1924), Augalų anatomiją ir fiziologiją (1923).
Mokslo darbai ir veikalai
1927–40 paskelbė mokslo darbų apie javų, cukrinių runkelių, linų, vaismedžių ir uogakrūmių ligas. Daugiatomio veikalo Žemės ūkio vadovas (tomas 1 Bendroji žemdirbystė, 1930 21935), monografijų Kamanos (1937) ir Šepeta (1940) vienas autorių. Parašė knygas Augalų apsauga (su S. Mastauskiu, 1930), Augalų ligos (1935). 1998 išleistas jo rinkinys Kūryba (1998).
L: Profesorius Vincas Vilkaitis / sud. A. Motuzas Vilnius 1991.
190